Anot M. Dubnikovo, silpno alkoholio suvartojimas didėjo apie 2,5 procentus.
„Jeigu žiūrėtume pačio karantino metu ir vadovautumėmės „Nielsen“ modernios prekybos indeksu, tai iš alkoholio jie skirsto į dvi dalis. Viena – stiprus alkoholis, o kita yra stiprusis alkoholis. (…) Antro ketvirčio metu, kada iš esmės buvo karantinas, alkoholio suvartojimas, šio indekso duomenimis, didėjo ir stipraus alkoholio didėjimas sudarė apie šešis procentus, o silpno alkoholio suvartojimas didėjo apie 2,5 procentus”, – laidoje Delfi diena sako finansų ekspertas.
Situacija beveik išsilygino
Legalaus verslo aljanso direktorius Mantas Zakarka laidoje sako, kad jau dabar turime išsilyginusią su praėjusiais metais situaciją.
„Mes žiūrėjome į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis pagal sumokėtus akcizų mokesčius, nes jie labai aiškiai parodo, kiek iš esmės buvo nupirkta alkoholinių gėrimų iš didmenos į mažmeną, taigi, kas liečia karantino laikotarpį, čia būtent kovas, balandis, gegužė, tai stiprus alkoholis krito ir labai ženkliai, lyginant su praėjusiais metais net iki 30 proc. Kai tuo tarpu kiti silpnieji gėrimai, pavyzdžiui, vynas, netgi rodė tam tikrą augimą. Alus vienu procentiniu punktu krito, bet paskui vėl rodė augimą, tai tos tendencijos, bent jau ką mes matėme kalbant apie stipriųjų alkoholinių gėrimų rinką, tai ją karantinas labai aiškiai paveikė.
Tikrai buvo kitų Europos valstybių, kur stiprieji gėrimai labai stipriai augo, o pas mus karantino mėnesiais buvo ryškus kritimas. Bent jau VMI duomenys rodo, kad karantino metu ir 40 paskui 30 proc. buvo mažiau surenkama.
O dabar, kai jau pasibaigė karantinas, jeigu mes vertintume paskutinius duomenis, kuriuos turime už liepos mėnesį, tai yra septynių mėnesių apibendrinti duomenys, matome, kad stipriojo alkoholio kiekis mažėjo, bet akcizo surinkimas šiek tiek paaugo. (…) Dabar, sakyčiau, turime tokią išsilyginusią situaciją, bet reikia suprasti, kad birželis ir liepos mėnesiai buvo labai laisvi, lyginant su karantinu. Žmonės turėjo daug švenčių, veikė kavinės ir barai”, – sako M. Zakarka.
Kaip anksčiau pastebėjo M. Dubnikovas, per pirmus septynis šių metų mėnesius daugiausiai lietuviai didino vyno iki 15 laipsnių stiprumo pirkimus. Pastarojo pardavimai padidėjo 15,7 proc., jei lygintume su analogišku laikotarpiu pernai. Putojančio vyno pardavimai per septynis mėnesius išaugo 10,3 proc., o alaus – 3,5 proc. padidėjo. Tuo pat metu stipraus alkoholio per 7 mėnesius pardavimai susitraukė 8,7 proc.
Alkoholį vežasi dėžėse
M. Dubnikoas laidoje paminėjo ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos alkoholio statistikai.
„Vienas dalykas – pačios rinkos pagyvėjimas. Supraskime, kad iki gegužės mėnesio praktiškai visi buvo uždaryti namuose ir buvo buitinis vartojimas. Bet turėjo įtakos ir kiti faktoriai, sakykime, pasienio prekyba, vis tiek yra atsivežama alkoholio iš ten, nes liepos mėnesį taip pat siautėjo žmonės, kurie pasiilgo prekybos Lenkijoje ir panašiai.
Kitas įdomus faktorius – turistai, kurie vartoja alkoholį pas mus, jų apribojimas, trečias faktorius – lietuviai, kurie gyvena užsienyje, nes jie išsiveža alkoholį įvairiais kanalais. Pavyzdžiui, yra mikriukai, kurie važinėja arba yra sunkvežimiai, į kuriuos įsidedam vieną ar kitą dėžutę. Taigi tie duomenys yra labai sudėtingi”, – kalbėjo pašnekovas.
M. Zakarka pabrėžia, kad yra tam tikra pilka zona, kurią paskaičiuoti vis dar yra labai sunku.
„Mes turime spragą, nes nesugebame suskaičiuoti, kiek mūsų tautiečiai sugeba išleisti kitur, o tai reiškia, kad sumoka mokesčius kitoje valstybėje. Tai niekaip neatsispindi nei mūsų vidaus statistikoje, nei kokioje nors kitokioje statistikoje. Tai visada yra tokia pilka zona, kurą paskaičiuoti ir suprasti labai sudėtinga, neturint konkrečių skaičių”, – sako jis.
M. Dubnikovas pabrėžia, kad pastebima, jog žmonės perka kokybiškesnį alkoholį.
„Pajamoms didėjant žmonės taip pat padidina kai kurio alkoholio įsigijimus. Bet tai nebūtinai reiškia blogą dalyką, žmonės perka brangesnį alkoholį, kokybiškesnį”, – kalbėjo M. Dubnikovas.
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet augo beveik 5 proc.
Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos šių metų sausio–liepos mėnesiais siekė 211,221 mln. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
Spiritinių gėrimų akcizai šiemet padidėjo 4,3 proc. iki 131,825 mln. eurų, vyno – 13,1 proc. iki 23,809 mln. eurų, alaus – 3,5 proc. iki 51,613 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų akcizai sumenko 4 proc. iki 3,974 mln. eurų.
Didmeninė prekyba spiritiniais gėrimais, akcizų sandėlių duomenimis, šiemet smuko 8,6 proc., tarpiniais produktais – 4,1 proc., o alumi – didėjo 3,5 proc., vynu – 12,2 procento.
Degalų akcizų pajamos šiemet ūgtelėjo 1,4 proc. iki 478,552 mln. eurų, tabako akcizų – sumenko 0,8 proc. iki 172,755 mln. eurų.
