Seimo opozicija sako, jog dėl to, kad šalies svarbiausi darbai stringa, kentės žmonės – per didesnę elektros kainą ir prastesnės kokybės kelius. Apie visa tai buvo pasakojama LNK žiniose.
Energetikos projekto trikdžiai
Jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos darbai prasidėjo prieš ketverius metus. Nutiesti 300 kilometrų kabelį Baltijos jūros dugnu ir 50 kilometrų ant žemės – žadėta dar šį dešimtmetį, tačiau vieno svarbiausių energetikos projektų laiku baigti nepavyks – žadėtus 2028 metus dabar keičia kita data.
„Kažkada 2030-tų metų pradžioje. Bent jau aš taip spėju, bet viskas paaiškės šių metų gale“, – teigė R. Masiulis.
Pasak Seimo nario (DP) Viktoro Fiodorovo, tai nėra pirmas projektas, kurio vykdymas stringa.
„Bent jau šią kadenciją kiek atėjo ministrų arba atsakingų įmonių vadovų, tai jie vis atėjo su prašymais pratęsti tam tikrus terminus“, – teigė jis.
Elektros jungtys vėluos, nes Lietuva ir Lenkija nutraukė konkursą, o rangovas statyboms paprašė papildomo milijardo eurų. Lietuva ir Lenkija mano, kad kainą dar pavyks sumažinti.
„Mūsų pradinis konkursas buvo iki rakto, dabar mes jį skaldysime į dalis. Tikimės, kad sumažės kaina, nes kai prašai visko iki rakto, tai, pavyzdžiui, kabelio gamintojas galbūt nenori užsiimti statybiniais darbais ir dėl to ima šiek tiek didesnę kainą už statybinius darbus“, – teigė „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.
Nuo Darbėnų pastotės Kretingos rajone žeme, vėliau jūra ir vėl žeme iki Žarnovieco pastotės Lenkijoje – tai brangiausias ir sudėtingiausias susijungimo su Vakarų elektros tinklais projektas. Anot R. Masiulio, dėl to, kad jūros jungtis vėluoja, pati sinchronizacija nenukentės, tačiau kiti mato rizikų.
„Gali atsitikti tam tikri trikdžiai, perduodant elektros energiją iš Estijos į Latviją ar iš Latvijos į Lietuvą. Faktiškai, galima ir dabar užkurti elektros energijos gamybos įmones, bet mes žinome, kad už tai vartotojai mokės daug didesnę kainą už elektrą“, – aiškino Seimo narys (DFVL) Algirdas Butkevičius.
Ieškoma išeičių
1,6 mlrd. eurų projektui Lietuvos ir Lenkijos energetikai prašys didesnės europinės paramos, nes, viskam pabrangus, Briuselis dengia tik trečdalį kainos. Jei nepavyks, teks finansuoti iš elektros prekybos.
„Dėl elektros kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos, tarp Lietuvos ir Lenkijos, įkrenta tam tikros perkrovų įplaukos, siekiant sumažinti tuos pralaidumo trūkumus. Mes, kaip operatorius, kiekvienais metais šiek tiek tų įplaukų gauname, o kadangi projektas bus vėliau, mes jų gausime daugiau ir jos dalį projekto irgi padengs“, – teigė R. Masiulis.
Anot V. Fiodorovo, darbas vyksta ne iki galo profesionaliai.
„Ateina su projektais, su kur kas mažesnėmis sąmatomis, nuteikia optimistiškai, bet, panašu, kad tai yra ne visiškai profesionalus darbas, pradedant ypatingai strateginius projektus Lietuvai“, – teigė Seimo narys.
Kenčia ir kitas svarbus projektas
Pinigai kiša koją ir kitam strateginiam projektui – tarptautinei automagistralei „Via Baltica“.
„Paskutiniai metai, ypač praeiti metai, davė tokį pabrangimą, tai, sakykime, ta suma jau yra didesnė apie 150 milijonų ar šiek tiek daugiau, bet tai tikrai nėra pabrangimas nuo šių metų“, – teigė Automobilių kelių direkcijos transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Automagistralė nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesiama iš biudžeto lėšų ir europinės paramos. Automobilių kelių direkcija ramina, kad tokiam svarbiam projektui pinigai tikrai atsiras, tačiau, kad lėšų reikia, kalbama nuo praeitų metų ir, anot A. Butkevičiaus, jų dar nėra.
„Užklausiau Susisiekimo ministerijos kai kurių atstovų, nes jie žino apie ateinančių metų biudžetų asignavimo planavimą. Klausimas buvo, ar tas 150 milijonų yra numatyta ateinančiais metais ir buvo pasakyta, kad ne. Tai, aš manau, diskusija bus Seime“, – teigė jis.
„Via Baltica“ turi būti baigta jau 2025 metais. Dėl to, kad pinigų nėra, projektas esą nevėluos, bet gali nukentėti kiti, mažesnės reikšmės keliai.
„Datos tikrai keltis negali, sutartys su rangovais jau yra pasirašytos ir terminai yra fiksuoti, tai iki to laiko darbai turi būti užbaigti ir su rangovais atsiskaityta – tas nesikeis ir tikrai projektai nebus nukėlinėjami, o, kai bus žinoma, kaip bus formuojamas kitų metų biudžetas, kiek bus skiriama, tada bus galima spręsti, ar kažkur gali sumažėti darbų, ar remontų, ar kitų priemonių“, – teigė A. Vilkelis.
Darbai užsitęs
Šiuo metu kelio darbai vyksta trijuose automagistralės ruožuose iš keturių. Prieš du mėnesius pradėta ilgiausios, 16 kilometrų atkarpos rekonstrukcija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis žadėjo, kad darbai bus baigti jau neužilgo.
„Čia, kur dabar stovime, 12 kilometrų atkarpa bus baigta rudenį, o kita atkarpa – kitos vasaros pabaigoje“, – teigė jis.
Tačiau darbus vykdanti įmonė sako kitaip.
„Viskas vyksta taip, kaip yra suplanuota. Sėkmingai. Projektas vystomas, planuojamas kitų metų pabaigoje pabaigti“, – teigė „Fegda“ vadovas Gediminas Gribulis.
LNK primena, kad ketvirtojo ruožo, arčiausiai Lenkijos sienos, konkursą žadama skelbti dar šių metų pabaigoje.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
