Įvardijo, kas galėjo nulemti esamą situaciją
Bendras kainų kilimas metų pradžioje buvo 18 kartų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. Paradoksalu, bet krentančios kainos daro žalą valstybei.
„Valstybei infliacijos augimas ir dideli infliacijos skaičiai yra labai naudingi, nes kuo sparčiau kyla kainos, jeigu labai stipriai nekrenta vartojimas, tuo labiau kyla biudžeto pajamos“, – atkreipė dėmesį ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Šiemet į valstybės biudžetą įbyrėjo jau milijardas eurų pajamų, bet, palyginti su pernai, pinigų surinkimas suprastėjo. Vien sausį pajamų gauta 114 milijonų eurų mažiau nei pernai sausį.
„Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra infliacijos sulėtėjimas, nes, jeigu pasižiūrėtume, kokie mokesčiai labiausiai kalti dėl prastesnių biudžeto rezultatų, tai yra PVM mokestis“, – teigė A. Izgorodinas.
Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 722 milijonai eurų ir tai yra 86 milijonais eurų mažiau nei prieš metus, tačiau Finansų ministerija aiškina, kad nuostoliai atsirado, nes krito elektros, dujų ir naftos kainos.
„2023 metų gruodį didmeninės elektros energijos kaina buvo net triskart mažesnė nei 2022-ųjų metų gruodžio mėnesį“, – teigė Finansų ministerijos finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.
O štai buvęs premjeras mano, kad kalta ne energetika, o per daug optimistiškai sudėliotas biudžetas, kad ekonomika augs sparčiai, tik infliacija išsilaikys nemaža. Jau dabar matyti, kad kainos kyla keturiskart mažiau nei spėjo Vyriausybė.
„Išvada yra tai, kad per daug dideli buvo šios Vyriausybės lūkesčiai tiek visuomenei sukelti, tiek per daug dideli buvo lūkesčiai politikų, priimant sprendimus“, – teigė Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Vis dėlto, yra manančių ir kitaip.
„Man atrodo, visus šiuos pastaruosius tris metus suplanuodavome taip, kad realus rezultatas būdavo gerokai geresnis. Šie metai galbūt bus tokie, kur prognozė labiausiai atitiks realų faktą“, – kalbėjo Seimo narys Vytautas Mitalas.
Sako, kad didelės tragedijos kol kas nematyti
Be mokesčių už prekes, krito ir pelno mokesčio surinkimas – iš įmonių gauta 34 milijonais eurų mažiau nei prieš metus.
„Ekonomika Lietuvos yra atvira ir jos ekonomika priklauso nuo mūsų eksporto įmonių. Matome, kad vartojimas Vokietijoje ar kitose Europos šalyse, kur Lietuvos eksportas buvo praktiškai didžiausias – ten vidaus paklausa pradėjo mažėti“, – pastebėjo A. Butkevičius.
Sausį krito pajamos ir iš akcizų – 4 milijonais eurų. Taip pat, mažiau gauta ir iš įvairių rinkliavų. Vienintelio gyventojų pajamų mokesčio pavyko surinkti daugiau nei pernai tuo pat metu.
„Manau, kad yra labai reali rizika ir grėsmė, kad per visus metus mes nesurinksime tiek biudžeto, kiek yra planuojama, nes šiuo metu oficialios institucijos euro zonoje masiškai karpo infliacijos prognozes“, – teigė ekonomistas A. Izgorodinas.
„Kažkokios didelės tragedijos dabar nematau. Manau, kad mes esame ir būsime tame kurse, surenkant tokį biudžetą, koks plius minus ir buvo numatytas“, – teigė V. Mitalas.
Pajamų nesurinkimas dabar grėsmių valstybei ar gyventojams nekelia. Anot Finansų ministerijos, atsiradusioms skylėms – pinigų yra, kamšyti nereikia.
„Sąskaitos apyvartinių lėšų nėra tuščios ir tikrai yra lėšų likučių, kuriuos galima valdyti ir įsipareigojimus uždengti“, – teigė I. Mikulėnas.
Įžvalgomis pasidalijo ir ekonomistas.
„Jeigu mes šių metų gale turėsime biudžeto pajamų neįvykdymą, tai galima be problemų pasiskolinti tuos pinigus finansų rinkose arba valstybė galėtų surasti papildomai kažkokių būdų, kaip šiek tiek susimažinti išlaidas“, – teigė A. Izgorodinas.
Finansų ministerija siūlo sulaukti bent pusmečio rezultatų, jei išlaidos su pajamomis prasilenks ir tada, Seime esą bus peržiūrimas biudžetas.
„Šiuo metu būtinybės keisti biudžeto projektą ir apskritai biudžetą nėra“, – teigė I. Mikulėnas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
