Jas trečiadienį mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime pristatė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Pagal pirmąją, didinant maksimalų taikytina NPD nuo 400 iki 460 eurų, NPD formulėje įvedant papildomą „laiptelį“, pajamos „į rankas“ padidėtų uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems nesikeistų.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2021 metų antrąjį ketvirtį siekė 1 566,4 euro „popieriuje“ ir 994,4 euro „į rankas“.
Pagal antrąją, maksimalų NPD didinant nuo 400 iki 437 eurų, išlaikant esamą formulės struktūrą, naudą pajustų visi, kam taikomas NPD – t. y. uždirbantiems iki 2 VDU.
Pagal trečiąją alternatyvą, kurią vasarą pateikė Lietuvos bankas, maksimalų taikytiną NPD sulyginus su minimalia mėnesine alga, kartu NPD taikymo ribą susiaurinant 1 VDU, naudą gautų pastarieji, o uždirbantiems nuo 1 iki 2 VDU pajamos „į rankas“ mažėtų.
R. Bilkštytė taip pat pristatė, kaip šios alternatyvos paveiktų pajamų nelygybę Lietuvoje.
„2022 metais prognozuojamas pajamų nelygybę matuojantis Gini indeksas yra 32,33 proc. (prieš NPD pokyčius).
Taikant alternatyvas indeksas galėtų mažėti -0,05 (pagal antrą,), -0,09 (pagal pirmą) arba 0,33 proc. (pagal trečią)“, – nurodė ji.
Skaičiuojama, kad pirmosios ir antrosios alternatyvų kaina biudžetui – 68 mln. eurų, o trečiosios – 34 mln. eurų.
„Didinant NPD skatinama dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jo didinimo poveikis pajamų nelygybei ribotas.
Kartu su NPD pakeitimais tobulinant socialinių išmokų sistemą, bus pasiektas reikšmingesnis efektas pajamų nelygybei“, – sakė viceministrė.
Ji dar nurodė, kad svarstomas individualus NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims.
„Šiuo metu NPD yra 600 eurų 30–55 proc. darbingumo, vidutinio ar lengvo neįgalumo atveju; 645 eurai 0–25 proc., sunkaus neįgalumo atveju.
Sprendimas dėl individualaus NPD bus priimamas pasirinkus NPD didinimo modelį, proporcingai išlaikant atotrūkį nuo bendro maksimalaus taikytino NPD“, – sakė R. Bilkštytė.
Nuo 2022-ųjų – tik NPD
Susitikimo pradžioje kalbėjusi G. Skaistė sakė, kad darbo grupę pirmiausiai supranta, kaip platformą diskusijoms ir argumentams išsakyti tuomet, kai kalbama apie mokesčių koncepciją.
„Dėl konkrečių teisės aktų projektų tikrai galėsite reaguoti teisės aktų numatyta tvarka, tam bus laikas, kai užbaigsime temines diskusijas. Tuomet pristatysime apibendrintus sprendimus, bus pateikti teisės aktų projektai, kuriuos galėsite vertinti, į juos reaguoti. Turėsime dar užbaigiamąjį darbo grupės susirinkimą, kur taip pat galėsite reaguoti, pateikti pastabas jau į konkrečius dokumentus.
Norėčiau nuraminti, nes girdžiu gandų, kad dalis teisės aktų gali būti pateikta kartu su biudžetu ir įsigalioti greitai. Liūto dalis įsigalios nuo 2023 metų pradžios, o vienintelis siūlymas, kurį ruošiamės teikti kartu su biudžetu, tai – neapmokestinamojo pajamų dydžio pokytis.
Smarkus minimalios mėnesinės algos kilimas, suprantama, verslui yra svarbus pokytis. NPD keitimas kartu su MMA yra svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką, norėtume, kad atskirties mažinimas būtų per galimybes ir paskatas žmonėms dirbti ir užsidirbti.
Keičiant NPD, svarbu įvertinti jo poveikį nelygybei. Tai labai brangus biudžetui instrumentas. Norėtųsi, kad jo teikiama nauda koncentruotųsi ties mažesnių pajamų gavėjais. Kad didesnę naudą gautų gaunantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Taip pinigai, kurių netenka biudžetas galėtų teikti didesnę naudą“, – sakė ji.
Kaip žinia, Vyriausybė planuoja 2022 metais nustatyti 730 eurų MMA, kai šiemet ji siekia 642 eurus.
Baigiamasis mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas dėl Vyriausybei teiktinų sprendimų planuojamas spalio 12 dieną.
