Televizijos laidoje „Delfi tema“ finansų ir automobilių ekspertai pasidalijo požiūriu į akcijas prekybos vietose, degalų kainų lyginimo prasmingumą, investavimo naudą ir kitas elgesio su pinigais praktikas.

Pirmiausia – rezervas

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė mano, kad infliacija gali suteikti paskatą žmonėms peržvelgti savo finansinę situaciją ir įpročius.

„Man atrodo, kad pastaruoju laikotarpiu gyvenome iš tiesų neblogai, pajamos kilo daug sparčiau negu infliacija ir galbūt buvome šiek tiek prisnūdę su savo finansų valdymu, tad dabartinės infliacijos akivaizdoje būtų labai svarbu grįžti tiesiog prie finansų valdymo pradmenų, pagrindų“, – sako ekspertė.

Jos nuomone, pirmiausia, norint daug neišleisti, sutaupyti ir tiesiog priimti teisingesnius finansinius sprendimus, reikia turėti finansinius tikslus ir kaip vienas iš tokių būtų finansinio rezervo sukaupimas. Jo svarbą išryškina ir praėję karantinai.

„Pirmas dalykas, kuo turėtume pasirūpinti, tai yra 3-6 mėn. atlyginimų suma, kuri leistų mums pragyventi jeigu atsitiktų kažkokios nenumatytos aplinkybės.

Na, o antra, šiandien labai svarbu grįžti prie išlaidų sekimo, tiesiog aiškaus suvokimo, kam, kur ir kada mūsų pinigai išeina“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.

Justina Bagdanavičiūtė

Anot jos, susiformavus finansinį rezervą arba „pagalvę“ tuomet jau galima spręsti dėl tolesnių veiksmų: galimo investavimo, galbūt pajamų didinimo susirandant geriau apmokamą darbą.

„Balastas“ automobilyje neleis važiuoti taupiau

Energijos ir degalų kainoms periodiškai keliant nerimą gyventojams, automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis siūlo atkreipti dėmesį į du aspektus: automobilio įsigijimą (transporto priemonė turėtų būti mažataršė, neimli eksploatacinėms išlaidoms) ir vairavimo įpročius.

„Ne visi žmonės elementariai tikrina padangų slėgį, tą reikėtų tikrai daryti reguliariai, nes padangų slėgis gali užduoti ir didesnes degalų sąnaudas ir taip pat gali paskatinti priešlaikinį padangų nusidėvėjimą“, – sako M. Buzelis.

Pasak jo, dar vienas patarimas – nesivežioti nereikalingo svorio. Dažni atvejai, kai net patys vairuotojai nežino, ką gabena bagažinėje.

„Kitas pavyzdys: stogo bagažinės. Žmonės kartą per metus važiuoja kažkur atostogauti, vežasi dviračius, ir tų stogo bagažinių, stogo laikiklių nenusiima, o tai vis tiek daro įtaką degalų suvartojimui“, – teigia ekspertas.

Šiek tiek kritiškai įvertinčiau įvairias akcijas, pasiūlymus, „du už vieno kainą“ ir panašius dalykus.
J. Bagdanavičiūtė

Spūsčių, piko meto vengimas, kelionių planavimas – taip pat vertingi įpročiai, teigia M. Buzelis, įsitikinęs, kad geriausią rezultatą taupant turi būtent ekonominio vairavimo įgūdžių tobulinimas.

„Vairuotojai turėtų vertinti savo akceleratoriaus ir stabdžio pedalus kaip savo „priešus“ ir juos spausti kuo mažiau – maksimaliai išnaudoti automobilio inerciją“, – teigia „carVertical“ atstovas.

Jis primena, kad tokie įgūdžiai ne tik padeda taupyti degalus, bet ir leidžia mažiau nudėvėti transporto priemonę.

Matas Buzelis

Akcijos parduotuvėse: nauda ar dvigubos išlaidos?

J. Bagdanavičiūtė rekomenduoja nepirkti nereikalingų daiktų ir nepasiduoti spontaniškam, emociniam pirkimui.

„Raktažodis yra „planavimas“. Visuomet neprašausite pasidarę reikalingų produktų sąrašą, prieš keliaujant į parduotuvę pravartu pasižiūrėti visus savo turimus resursus spintelėje, šaldiklyje, šaldytuve, susirašyti, ko tikrai reikia. Ir to sąrašo, be abejo, laikytis parduotuvėje“, – teigia ji.

Paprašyta įvertinti įvairias akcijas parduotuvėse, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė linkusi į jas žvelgti santūriai.

„Aš šiek tiek kritiškai įvertinčiau įvairias akcijas, pasiūlymus, „du už vieno kainą“ ir panašius dalykus, nes man atrodo, kad tai yra marketingo strategija, triukas.

Prisipažįstu, kad aš irgi į jas papuolu. Bet iš tiesų tokie pirkiniai turi ir kitą pusę: ypač jeigu nesame pratę jų pirkti, dažnai nevartojame, tuomet jie namuose neatranda savo vietos, būna nepanaudoti, nesuvartoti ir atsiranda šiukšlių dėžėje“, – kalbėjo J. Bagdanavičiūtė.

Tokiu atveju išeina dvigubas švaistymas ir išlaidavimas, sako ji.

„Verčiau galbūt atkreipti, – jeigu kalbame apie maisto produktus, – į kilogramo kainą, palyginti, kuris produktas yra pigesnis. Nes tas pasiūlytas su nuolaida, kartais jo kilogramo vertė būna daug brangesnė negu analogiško kito“, – sako pašnekovė.

Ji pastebi, kad akcijų ar specialių siūlymų vaikantis po skirtingas parduotuves reikia nepamiršti ir laiko, kuro sąnaudų. Tad gal verčiau pasilikti daugiau laiko apsipirkimo planavimui.

Vairuotojai turėtų vertinti savo akceleratoriaus ir stabdžio pedalus kaip „priešus“ ir juos spausti kuo mažiau.
M. Buzelis

J. Bagdanavičiūtė teigia, kad norint sutaupyti nebūtina atsisakyti visų pramogų, laisvalaikio „ir tiktai pasilikti prie maisto ir vandens“. Reikėtų tiesiog ramiai įvertinti, kur iškeliauja pinigai ir kam tenka didžiausios išlaidos.

„Galbūt turime kažkokių televizijos kanalų, muzikos prenumeratų, sporto klubo narysčių, kurių nepanaudojame arba naudojame taip retai, – gal jų galime atsisakyti ir taip kažkiek sutaupyti?“, – aiškino „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Ji pataria pasinagrinėti, ar nebūtų galima surasti alternatyvų pabrangusiems dalykams, per daug savęs nenuskriaudžiant.

„Galbūt per dažnai užsisakinėjame maistą išsinešimui, nors pigiau būtų pasigaminti namuose. Gali būti, kad ir gyvename ne pagal savo kišenę, mūsų norai ir poreikiai yra tokie dideli, kad jie prasilenkia su galimybėmis“, – teigia ji.

Rūpinantis degalais siūlo nešvaistyti energijos

M. Buzelis mano, jog perdėtas dėmesys kainų – šiuo atveju, degalų kainų – lyginimui neturi didelės vertės.

„Su degalais yra taip: kad ir kokia bus jų kaina, ko gero, žmonės pilsis. Sakyčiau, jeigu yra galimybė numatyti, kad degalai brangs dėl kažkokių aplinkybių, – pavyzdys yra Rusijos invazija į Ukrainą – tai galbūt ir verta pasirūpinti, kad automobilio degalų bakas būtų pripildytas iki viršaus“, – teigia „carVertical“ komunikacijos vadovas.

Vis dėlto jis labiau akcentuoja vairavimo įgūdžius, o ne degalinių švieslenčių stebėjimą.

„Matėme tokių pavyzdžių, kai užsieniečiai prasidėjus karui puolė piltis degalus ir net pylė juos į celofano maišus ir dėjo į bagažinę – ką vėliau su jais darė, nežinau, galbūt pardavinėjo tada, kada degalai pabrango, taip bandydami užsidirbti. Bet aš nemanau, kad taip reikėtų elgtis kiekvienam žmogui. Čia būtų savo energijos švaistymas“, – sako M. Buzelis.

Paklaustas, ką mano apie apsipirkimą Lenkijoje, jis teigė, kad galbūt dalis žmonių ir gali kažkiek sutaupyti maisto produktams, degalams, tačiau vėlgi, verta pasižiūrėti, kiek tai atima laiko.

Jis kartu sutinka, kad viešasis transportas, ypač kainos prasme, gali būti vertinga priemonė norintiems sutaupyti vairuotojams, tačiau pabrėžia, jog šis sprendimas tinka ne visiems.

„Ne visi automobiliu važiuoja į darbą tik tam, kad važiuotų, kiti tuo pačiu nuveža vaikus į mokyklas, į darželius, turi suplanavę ir kitų vizitų kažką aplankyti, nuvažiuoti į kitas vietas. Tai ne visiems yra aktualu sėstis į viešąjį transportą, ir nebūtinai taip bus sutaupytas laikas“, – svarsto pašnekovas.

M. Buzelis linkęs manyti, kad efektyvesnė priemonė gal būtų naudojimasis dviračiu ar paspirtuku.

Kaip dar vienas būdas mažinti išlaidas degalams laidoje aptarta ir kolegų ar šeimos narių kooperacija.

„Ypač sveikintina, kada, sakykime, tame pačiame darbe dirbantys kolegos kooperuojasi ir važiuoja vienu automobiliu į darbą. Reiškia, tas, kuris gyvena toliausiai, važiuoja ir pakeliui surenka vieną ar du žmones. Tai visi iš to išloštų“, – sako „carVertical“ atstovas.

Investavimas – „vaistas“ nuo pinigų nuvertėjimo?

J. Bagdanavičiūtė pataria neapsigauti taupant: didelės sutaupytos pinigų sumos nereiškia, kad žmonės automatiškai tampa turtingesni.

„Pasyvus taupymas neaugina pinigų – juos „suvalgo“ infliacija. Tai jeigu mes esame pasirūpinę savo finansiniu rezervu nenumatytiems atvejams, apie kurį jau kalbėjau, ir norime apsaugoti savo pinigus, be abejo, reikėtų pasvarstyti apie jų įdarbinimą – investavimą“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nuo investavimo gali šiek tiek atgrasyti nežinomybė, rinkų kainų svyravimai.

„Tačiau jeigu mes suvokiame, kad tai yra ilgalaikis procesas, jeigu mes nesudedame visų savo turimų lėšų į vieną pasirinktą investavimo instrumentą, diversifikuojame, išskaidome tas rizikas, tai ilgalaikėje perspektyvoje tikrai galima gauti teigiamą investicinę grąžą, kuri netgi galėtų aplenkti infliacijos rodiklius“, – tikina pašnekovė.

Tarp galimų investicijų yra ir savo pačių kompetencijų ugdymas, kad paskui būtų užsitikrinta geriau apmokama darbo vieta ir, atitinkamai, didesnės pajamos.

Paprašyta įvertinti Lietuvos gyventojų taupymo kultūrą, ekspertė teigė, kad teorinės žinios gal ir neblogos, tačiau praktinio pritaikymo stinga.

„Lietuvoje matuojamas finansinio raštingumo indeksas. Jau kelis kartus jis buvo matuotas ir jo rezultatai yra tokie, kad vis dėlto progresas finansinio raštingumo srityje nėra toks spartus, kokio norėtųsi. (...) Žmonės bando pataupyti, bet kaip įdarbinti savo pinigus, kad jie šiandien nenuvertėtų, svarsto mažesnė dalis“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)