Perskaičiuojami nauji tarifai
Nors vanduo Kuršėnuose pernai pigo 20 centų, kubo kaina vis tiek siekia arti 5 eurų. Gyventojai ir juokauja, ir pyksta, esą vanduo čia – auksinis.
„Kai gauni sąskaitą, tiesiog už galvos susiimi. Vienam sunku būtų išgyventi“, – dalijosi senjorė.
„Dabar tausojame tą vandenį, nes, vis dėlto, dabar už 9 kubus aš sumokėjau 45 eurus“, – pasakojo kita moteris.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu kaip tik perskaičiuoja ir tvirtina naujus vandens tiekimo tarifus. Tai yra daroma kartą per metus, tik visiems skirtingu laiku. Dešimtyje savivaldybių vandens kainos pasikeitė nuo vasario, o kitoms – bus perskaičiuotos kovą-balandį.
„Iš tų dešimties įmonių, šešioms įmonėms tarifai truputį augo, o kitoms – mažėjo“, – teigė VERT pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir „Kuršėnų vandenų“ direktorius Silvas Gedaminskas.
„Pigti – nebesitikime, kad pigs, kadangi ir mokesčiai visokie prisidėjo papildomai“, – teigė jis.
Dėl naujų tarifų vanduo kai kuriose savivaldybėse brangsta maždaug trečdaliu. Labiausiai nuskriaustos liko mažosios savivaldybės, tokios kaip Anykščiai ir Pabradė. Jų gyventojai už vandenį mokės maždaug euru brangiau nei pernai.
Gyventojai piktinasi ir ieško teisybės
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai už vandenį mokėti yra priversti Prienų ir Anykščių gyventojai – beveik 6 eurus už kubą. Kone triskart mažiau už tą pačią paslaugą moka vilniečiai. Nors vanduo brangsta ir sostinėje, tačiau simboliškai – vos keliais centais. Dabar kaina siekia kiek daugiau nei 2 eurus už kubą. Žmonės pyksta ir nesupranta, kuo mažesnių miestelių gyventojai yra prastesni ir kodėl gaudami mažesnius atlyginimus turi mokėti brangiau?
„Tikrai neteisybė“, – teigė moteris.
„Plėšikai“, – kritikos negailėjo kita.
„Vis tiek kalkėtas, neišvalytas vanduo bėga, o mokame 4 eurus“, – teigė vyras.
Reguliuotojas aiškina, kad kaina priklauso nuo gyventojų ir daugiabučių skaičiaus.
„Mažėjantis gyventojų skaičius regionuose reiškia, kad tą infrastruktūrą išlaiko mažesnis gyventojų skaičius. Kaip pavyzdys, dabar brangiausiose savivaldybėse gyventojų skaičius svyruoja apie 50 tūkstančių, kai mes Vilniuje vien Žirmūnuose turime 40 tūkstančių“, – teigė VERT pirmininko pavaduotojas.
Kas dėl to kaltas – vis dar išlieka neatsakytu klausimu.
„Tiesiog yra mažų savivaldybių, kurios susitvarko ir mažų savivaldybių, kurios nesusitvarko. Čia, matyt, mes kalbame apie savivaldybes, kurios labai neefektyviai valdo savo įmones. Tų įmonių ekonominis veiklos pagrįstumas yra labai prastas ir tos savivaldybės turėtų daryti išvadas“, – pastebėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Gyventojai pasidalijo ir savomis įžvalgomis.
„Turėtų sutvarkyti valstybė. Kas daugiau sutvarkys? Patys mes nesusitvarkysime“, – teigė vienas jų.
Įmones ragina susijungti
Po susitikimo su prezidentu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas aiškino, kad regionuose vandens tiekimas atpigtų, jeigu už vandens tiekimą atsakingos įmonės susijungtų, esą jau numatyta 10 didesnių, prie kurių galėtų jungtis mažesnės.
„Vidutiniškai, vandens kaina visoje Lietuvoje būtų apie 2,5 euro. Dabar atskirose savivaldybėse mes turime ir apie 6 eurus kainą“, – teigė D. Jasas.
Kol kas įmonės gali apsispręsti savanoriškai, tačiau reguliuotojas aiškina, kad, jeigu reikės – įsikiš ir jis. Tiesa, tokie pasiūlymai žavi tikrai ne visus.
„Jei mažesnė įmonė prisijungia prie didesnės – tai didesnės įmonės sąnaudos, automatiškai, padidėja. Reikia skaičiuoti. Turi įvykti tas visas veiksmas iš apačios, o ne iš viršaus. Pasaulinės praktikos tokio stambinimo aš tikrai nežinau“, – kalbėjo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovas Bronius Miežutavičius.
Po tarifų perskaičiavimų, kol kas vanduo šiek tiek atpigo Palangoje ir Elektrėnuose. Valstybinis reguliuotojas pabrėžia, kad dalis už vandens tiekimą atsakingų įmonių vis dar neišlipa iš skolų, į kurias dėl rekordiškai brangios elektros įbrido dar prieš dvejus metus.
Visą reportažą rasite LNK portale:
