Dar 2002 m. sudarytame Vilniaus miesto strateginiame plane buvo numatyta, kad vidutinis sostinės gyventojo atlyginimas 2020 m. sieks 6 400 Lt, tačiau dėl ekonominių sunkumų tokios prognozės liko tik gražiais pamąstymais.
Ekspertai teigia, kad į modelį buvo įskaičiuotas 3 proc. galimas infliacijos lygis. Todėl jei pagal konservatyvesnį scenarijų atlyginimai iki 5 tūkst. Lt ir nepakils, tikimasi, kad bent gyventojai turėtų nenukentėti nuo kainų augimo.
„Ernst&Young” partneris Linas Dičpetris teigė, kad prognozuoti ilguoju laikotarpiu yra itin rizikinga. „Prognozės yra slidus dalykas, nes ne visada išsipildo. Tačiau šiame tyrime buvo pasitelkta labiausiai pagrįstomis prielaidomis“, - teigė jis.
Svarbus vilniečių kompetencijų didinimas
Įmonės atstovas teigė, kad atlyginimų kitimui didelę įtaką turės ne tik vietos valdžios sprendimai, bet ir išoriniai veiksniai – minimalaus atlyginimo kilimas, vidutinių kainų lygio augimas.
Vilniaus miesto savivaldybei patariama daugiau dirbti su didelių užsienio įmonių pritraukimu į miestą. „Per pastaruosius metus jau daug įmonių atidarė savo centrus ar atstovybes sostinėje. Šis veiksnys gali ženkliai padidinti darbo užmokestį ir pakelti BVP. Pastebėjome, kad užsienio veikėjai yra linkę mokėti didesnius atlyginimus iki 20 proc.”, - kalbėjo „Ernst&Young” specialistas.
Taip pat paminima, kad prie sostinės gyventojų pajamų augimo gali prisidėti Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėjos įgyvendinimas.
„Svarbus ir vilniečių kompetencijų didinimas, kuris turi būti aktualus užsieniui. Galėtų plėstis informacinių paslaugų eksportas“, - patarimus sostinei dalijo L. Dičpetris.
Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pasirūpinti ir aktyvesniu smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimu. „Tai vienas svarbiausių veiksnių, nes tokių įmonių gali būti daug. Sudarius tokioms įmonėms palankias sąlygas, jos gali greitai be didelių pastangų padėti kurti pridėtinę vertę“, - pastebėjo ekspertas.
Neišnaudotas turizmo potencialas
Tyrime išanalizuotas ir atsinaujinančių išteklių poveikis sostinės ekonomikai. „Darėme prielaidas, kad jei iki 2020 m. iki 70 proc. kuro būtų atsinaujinantis, o lėšos keliautų ne į rytus, o liktų Lietuvoje, tai tikrai prisidėtų prie bendro vidaus produkto (BVP) augimo“, - komentavo L. Dičpetris.
Specialistas pastebi, kad didžiausią įtaką gerinant ekonominę situaciją Vilniuje miesto savivaldybė gali didindama savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos efektyvumą. „Darant prielaidą, kad didinant efektyvumą lėšos nėra taupomos, o panaudojamos labiau skatinti darbuotojus ir užtikrinti, kad būtų gaunamos geresnio lygio paslaugos, įtaka tokių pokyčių galėtų būti gana didelė. Dirbančiųjų skaičius tokiose įstaigose yra pakankamai didelis ir dėl to įtaka vidutiniam darbo užmokesčiui būna juntama“, - tikino ekspertas.
A.Zuokas: sieksime, kad atlyginimo vidurkis 2020 m. būtų 5 tūkst. Lt
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pripažino, kad po „Ersnt&Young” tyrimo teks peržiūrėti 2002 m. sudarytą Vilniaus miesto strategijos planą, kuriame teigiama, kad atlyginimas tais metais turėtų pasiekti 6,4 tūkst. Lt.
A. Zuokas paminėjo, kad savivaldybė vilniečių atlyginimus bando kelti reikalavimais viešiesiems pirkimams, kur laimėtojai turi įsipareigoti, kad darbuotojams mokės ne mažesnį nei 90 proc. Vilniaus miesto vidutinio atlyginimo užmokestį.
Vilniaus vadovas pastebėjo, kad Vilniuje vidutinis atlyginimas palaipsniui didėja, tačiau matomas vis didesnis atotrūkis tarp dideles pajamas gaunančių ir dirbančių už minimumą. Todėl meras žada, kad rūpinsis būtent, kaip didinti mažus atlyginimus gaunančių gyventojų pajamas.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, „Ernst&Young Baltic” tyrimas savivaldybei nieko nekainavo.
DELFI primena, kad šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Vilniaus mieste yra apie 2,5 tūkst. Lt, neatskaičius mokesčių. 2011 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis sostinės gyventojo darbo užmokestis buvo 2 399 Lt, metų gale – 2 512,3 Lt. Tačiau savivaldybė teigia, kad įskaičiavus šešėlinę ekonomiką, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje – apie 3 tūkst. Lt.
