Jis įžvalgas šia tema pristatė per Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato organizuojamą konferenciją.
„Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais yra susiduriama, tai – demografinės ir visuomenės senėjimo problemos“, - kalbėjo Ch. Bodewigas.
Pasak jo, dažniausiai siūlomos reformos ir skirtos būtent šiems iššūkiams spręsti: kaip užtikrinti pakankamą dirbančiųjų kiekį ir vyresniems žmonėms rasti, iš ko mokėti pensiją.
„Iš tiesų, yra kompromisas, kuris leistų vykdyti reformas ir užtikrinti socialinį teisingumą“, - mano pranešėjas.
Pasak jo, yra ekonomiškai naudinga skatinti sveiką ir aktyvų senėjimą, nes taip galima išspręsti daugybę problemų, kurias lemia senėjimo procesai ir prasta demografinė padėtis.
„Taigi, argumentas yra toks: jei užtikrinsite ilgesnį žmonių gyvenimą ir didesnį produktyvumą, galima išspręsti daugybę dabartinių iššūkių“, - sakė Ch. Bodewigas.
Be to, pasak jo, jeigu pradedamos reformos visuomenei atrodys socialiai teisingos, tai užtikrins jų ilgalaikiškumą, tačiau svarbu ir tai, kad tokios socialiai teisingos reformos iš esmės nepadidintų valstybės išlaidų.
Detaliau jis nagrinėjo situaciją Baltijos šalių regione.
„Pradėsiu nuo retrospektyvos, kas Baltijos šalių regione įvyko per pastaruosius 20 metų: 1990 – 2010 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš esmės sumažėjo gyventojų, tai lėmė mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Bet, jei pasižiūrėtumėte į visuomenės senėjimą, įdomu tai, kad Vakarų Europoje per pastarąjį laiką žmogaus gyvenimo trukmė ilgėjo, kas yra pastebima kur kas rečiau Baltijos šalyse“, - pastebi Ch. Bodewigas.
Jei Vakarų Europoje gyvenimo trukmė nuo 1960-ųjų iki 2012 m. pailgėjo, pavyzdžiui, Italijoje - 14 metų, tai Baltijos šalyse per šį laiką ji ilgėjo mažiau, Lietuvoje, pavyzdžiui, 4 metais.
Pasak jo, esminiai tokių ligų prevencijos faktoriai yra sveika gyvensena, įskaitant tinkamą mitybą bei fizinį aktyvumą.
„Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos sistemos taip pat turi būti efektyvesnėmis, o mažiau remtis ligoninių darbu, bet daugiau dėmesio skirti pirminei sveikatos priežiūrai“, - vardijo Ch. Bodewigas.
Jo manymu, šeimos gydytojas turėtų padėti spręsti esmines žmogaus sveikatos problemas, taip pat padėti užtikrinti ir ligų prevenciją.
„Aktyvus senėjimas - kita tema. Baltijos šalyse yra palyginti aukšta tikimybė įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms nei likusioje Europoje, tačiau vis dar yra aukštas nedarbo lygis, taip pat skiriasi vyresnio amžiaus moterų ir vyrų įsidarbinimo lygis, tad šiuo klausimu dar yra kur tobulėti“, - kalbėjo Ch. Bodewigas.
Jis paaiškina, kad didesnį vyresnių žmonių aktyvumą paskatintų ir papildomos programos, kurios užtikrintų paslaugas senjorams ir vaikams.
„Lenkijoje esame pastebėję tendenciją, kad vyresnio amžiaus moterys tampa vadinamąją sumuštinių karta, kuri turi padėti tiek seniems tėvams, tiek savo vaikams, dėl to joms sudėtingiau tapti aktyviomis darbo rinkoje“, - teigė Ch. Bodewigas.
Galiausiai, pasak jo, kai kalbama apie žmonių integravimąsi į darbo rinką, ne mažiau svarbu užtikrinti, kad tiek jauno amžiaus, tiek vyresni žmonės, baigę vienus ar kitus mokslus, susirastų darbo.
Jis primena, kad jauniems žmonėms, baigusiems mokslus, reikia rasti darbo, nes jei to nepavyksta padaryti, tai sumažina jų darbingo gyvenimo tikimybę.
Pasak jo, Lietuvoje neramina ir švietimo kokybę rodančio „Pisa“ tyrimo rezultatai, kurie nustatė, kad ne visi moksleiviai turi reikalingus kognityvinius įgūdžius. Pranešėjas komentavo, kad tai rodo neraminančią tendenciją: beveik ketvirtadalis dabartinių penkiolikmečių paliks švietimo sistemą neturėdami tinkamų įgūdžių darbo rinkai ir produktyviam gyvenimui.
