Interviu DELFI jis teigė, kad Jungtinės Valstijos laikosi pozicijos, jog dabar prekybos taisyklės skirtingoms šalims yra nevienodos, o tai – nesąžininga.
„Jie galvoja, jog daugiašalė sistema į tai reaguoja netinkamai – yra per lėta, neefektyvi. Todėl jie siekia prisiimti aktyvesnį vaidmenį ir patys valdyti savo prekybos santykius. Kai pradedi taip elgtis, kiti tai stebi ir vertina, ar tokie veiksmai yra nuoseklūs tam, ką buvai įsipareigojęs PPO“, – sakė R. Azavedas.
– Šiuo metu PPO nagrinėja net 35 prekybos ginčus ir tai yra didžiausias skaičius per pastaruosius 16 metų. Kas lemia šį padidėjimą?
– Viena priežasčių yra tai, kad padaugėjo prekybą ribojančių priemonių. Būtent įtampa prekyboje verčia rašyti skundus. Turime daug ginčų dėl plienui ir aliuminiui pritaikytų apribojimų, tada buvo atsakas į tai. Kita tema yra intelektualinė nuosavybė, technologijų perdavimas.
– Pastebite tendenciją?
– Kuo daugiau įtampos prekyboje, tuo daugiau paskatų kreiptis į PPO. Tačiau jei išeis suvaldyti arba nuslopinti tą įtampą, tada, manau, grįšime prie normalaus ginčų lygio.
Turiu pastebėti, kad ginčų skaičius didėja ir mažėja cikliškai. Kartai jų padaugėja, kartais sumažėja. Dabar matome padidėjimą, kuris susijęs su neseniai priimtomis priemonėmis. Tikimės, kad jei pavyks įveikti šį periodą, tada ginčų ir vėl sumažės.
– Vienas pagrindinių konfliktų yra prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Ar matote jame išeitį? Jei taip, kuri pusė turėtų imtis iniciatyvos?
– Tikiuosi, kad dvišaliai pokalbiai leis pasiekti progresą. Tačiau nemanau, kad galime visus kiaušinius laikyti vienoje pintinėje. Yra dalykų, kuriuos gali pasiūlyti PPO platforma.
Visai neseniai dauguma JAV-Kinijos ginče minimų problemų buvo paminėtos galimoje PPO sistemos reformoje, jos modernizavime ir sustiprinime. Žmonės kalba apie tai, kaip PPO taisykles paversti efektyvesnėmis kad jos galėtų greičiau reaguoti į XXI amžiaus prekybos praktiką.
Viena svarbiausių temų yra skaitmeninė ekonomika. JAV-Kinijos problematika taip pat gali tapti klausimu šioje diskusijoje.
– Ar JAV-Kinijos konfliktas gali sukelti sniego gniūžtės efektą? T.y. kitos šalys pamatys, kad riboti prekybą yra priimtina.
– Manau, būtent dėl to šiuo metu pastebime vis daugiau įtampos prekyboje. JAV pristatyta pozicija yra tai, kad dabar prekybos taisyklės skirtingoms šalims yra nevienodos, o tai – nesąžininga. Jie galvoja, jog daugiašalė sistema į tai reaguoja netinkamai – yra per lėta, neefektyvi. Todėl jie siekia prisiimti aktyvesnį vaidmenį ir patys valdyti savo prekybos santykius.
Kai pradedi taip elgtis, kiti tai stebi ir vertina, ar tokie veiksmai yra nuoseklūs tam, ką buvai įsipareigojęs PPO. Tai gali baigtis skirtingai iššūkiais. Tikiuosi, kad PPO sistema sudaro galimybes kylančius klausimus išspręsti diskusijose ir derybose ir neleisti įtampai įsiplieksti. Žinoma, rizika, kad to pasiekti nepavyks visada išlieka.
– Kaip manote, ar Jungtinė Karalystė galės su Europos Sąjunga prekiauti pagal PPO taisykles kietojo „Brexit“ atveju?
– Žinoma, kad galės. Pagal PPO taisykles JK jau dabar prekiauja su didžiąja pasaulio dalimi: JAV, Kinija, Japonija, visa Lotynų Amerika.
Tačiau JK ir ES prarastų tam tikrą pirmenybės maržą viena kitos rinkose. T.y. turėtų mokėti tokius pačius mokesčius kaip ir visi kiti, kai dabar patenka neapmuitinamai. Vienose srityse ta pirmenybės marža gali būti nedidelė, kitose ji gali būti reikšminga.
Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje tarifai yra gana dideli, tačiau šiuo metu dar negalime pasakyti, kokios bus prekybos sąlygos po „Brexit“ tarp JK ir ES.
