„Labai daug priklausys nuo to, kokia bus Europoje žiema. Pernai mums visiems labai padėjo, kad žiema buvo šilta ir dujų kainos iš kosminių aukštumų nukrito į daugiau-mažiau priimtiną lygį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.
„Šiuo metu jos aukštokos, bet nepalyginsi su tuo, kas buvo 2022 m. Roterdame dujų kaina dabar maždaug 400 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pernai buvo pašokę iki 2–2,5 tūkst. dolerių. Netgi vienu metu buvo 3 tūkst. dolerių. Aišku, 400 yra daugiau negu 2019 m., kas buvo prieš pandemiją, bet vis dėlto tai priimtini skaičiai“, – aiškino jis.
Vis tik R. Rudzkis mano, kad ECB dar gali vieną kartą pakelti palūkanų normas, nes kol kas metinė infliacija tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje siekia apie 4 proc. Tačiau jis dar kartą pažymėjo, kad rodiklis gali greičiau grįžti prie 2 proc. tuo atveju, jeigu žiema bus šilta.
„Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje rodikliai beveik susilygino ir yra apie 4 proc. ECB tai per daug ir kol kas jis švelninti nesiruošia, netgi gali būti, kad jis dar vieną kartą gali kilstelti palūkanas 25 baziniais punktais, tačiau tai sunku pasakyti“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
„Jeigu žiema vėl bus šilta, energetika pigs, tada labai tikėtina, kad Europos rodikliai nueis į tikslinį 2 proc. lygį ar net žemiau. Tada neabejoju, kad ECB pradės švelninti pinigų politiką, tikėtinas laikotarpis tam būtų kitų metų antra pusė“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidino paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
Priešprieša su Kinija kitais metais gali sukelti nuosmukį Europos rinkoje
R. Rudzkis tikina, kad politinė ir ekonominė priešprieša tarp Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos trukdo atsigauti Europos rinkai ir net gali sukelti pastarosios nuosmukį 2024 m., ko pasekmės persiduotų ir Lietuvai. Visgi, pasak jo, dėl 2023 m. įvykusių pokyčių Kinijos vyriausybėje bei ekonominio konflikto su JAV, abejotina ar komunistinė valstybė toliau taikys ekonominius apribojimus nukreiptus tik prieš Lietuvą.
„Lietuvos importo iš Kinijos niekas neberibos, nes pasikeitė valdžia Kinijoje. Bet kas negerai – priešprieša tarp Vakarų ir Rytų, nes ji trukdo atsigauti ES rinkai, kuri šiuo metu tikrai nėra geros būklės. Ir aš tikrai nenustebsiu, jeigu mes 2024 m. pamatysime bendrą nuosmukį. Kas žinoma paveiks ir Lietuvą“, – pirmadienį „Žinių radijui“ komentavo R. Rudzkis.
„Dabar Kinijos dėmesys nukreiptas į žymiai svarbesnius dalykus, tokius kaip karas Ukrainoje ir vis stiprėjanti priešprieša su JAV, kai abi šalys taiko viena kitai sankcijas ir apribojimus prekėms. Negaliu sakyti, kad visiškai lietuvius užmiršo, bet ne tas aktualiausia dabar“, – aiškino jis.
Taip pat ekonomistas paminėjo, kad nors Kinijos nekilnojamo turto ir statybų sektoriai susiduria su problemomis dėl perteklinių statybų, nereikia tikėtis jos ekonomikos nuosmukio.
„Kinija turi ir didelių vidinių problemų – perteklinės statybos ir perteklinė nekilnojamo turto rinka. Jau prieš kelis metus buvo skaičiuojama, kad statybos ir susijusios pramonės dalys Kinijoje sukuria apie 25 proc. BVP. Ir daug buvo rašoma apie stovinčius tuščius butus, pirma 50 mln., tada 75 mln.“, – komentavo R. Rudzkis.
„Nemanau, kad matysime kažkokią Kinijos ekonomikos griūti, nes yra pagrindiniai dalykai, reikalingi ją palaikyti – gera infrastruktūra, darbšti ir išsilavinusi darbo jėga, didelis dėmesys taikomajam mokslui ir aukštosioms technologijoms“, – pridėjo jis.
Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Pekinas kuriam laikui buvo sustabdęs lietuviškų prekių importą, apribojęs eksportą.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį į Kiniją eksportuota lietuviškų prekių už 11,8 mln. eurų, tuo metu per 2023 m. pirmąjį pusmetį – beveik keturis kartus daugiau, už 40,7 mln. eurų.
