„Pirmąjį pirkėjų sumažėjimą pastebėjome per pirmąjį ir antrąjį karantiną. Po to srautai šiek tiek atsistatė ir po to galutinis pirkėjų srauto nukritimas, t. y. kvitų skaičius, kiek žmonių apsiperka, buvo nuo rugsėjo 13 d., kai įsigaliojo galimybių pasas. Dėl 5 proc. niekas nieko nesakytų, gal išvažiavo, gal perka elektroniniu būdu, bet kai sumažėja 20-30 proc., tai jau tikrai reikšmingi skaičiai“, – pažymi R. Vainienė.
Ji sutinka, kad žmonių apsipirkimo įpročiai tikrai pasikeitė: „Gali būti, kad pirkėjai dabar visąlaik prekybos vietose lankysis rečiau, pirks labiau apgalvotai, bus didesnis jų krepšelis, bet tas rugsėjo 13 d. efektas buvo toks ryškus, kad, ko gero, dabartinį kritimą labiau siejame su galimybių pasu.“
Anot jos, žmonės labiau įgudo pirkti el. parduotuvėse.
„Neatmetame to faktoriaus, kad yra negrįžtamai pasikeitę kai kurių pirkėjų įpročiai lankytis parduotuvėse. Dabar nebėga dėl kiekvieno pieno pakelio ar duonos. Pagalvoja iš anksto ir nusiperka daugiau“, – pridūrė ji.
R. Vainienė pažymi, kad Lenkija buvo ir išlieka apsipirkimo alternatyva.
„Ten ir PVM maisto produktams palankesnis, jis dar mažinamas. Ne tik kad patys žmonės važiuoja, bet yra ir paslauga tokia, kad tu gali užsisakyti ir tau atveš iki namų prekių iš lenkiškos parduotuvės. Tai vienas iš faktorių, bet jis nėra naujas, visada buvo“, – atkreipia dėmesį prekybininkų atstovė.
Kaip dar vieną iš priežasčių, kodėl dingo pirkėjai, ji išskiria viešąjį maitinimą.
„Dėl maisto galvojame, kad žmonės sugrįžo į viešąjį maitinimą. Ilgą laiką jis buvo apribotas, buvo galima tik išsinešti maistą. Dabar su galimybių pasu žmonės gali eiti į viešojo maitinimo įstaigas valgyti. Tai reiškia, kad galbūt jie mažiau gamina namie. Tai irgi reikšmingas faktorius, nes matome intensyvų gyvenimą viešajame maitinime“, – pastebi R. Vainienė.
Prekybininkai taip pat pastebėjo, kad per šį šventinį periodą pirkėjų buvo mažiau nei ankstesniais metais.
„Žmonės iš anksto užsipirko, labiau pagalvojo ir neatidėjo paskutinei minutei. O pamoka viena: niekada negalima spręsti apie padėtį rinkoje ar prekybos centruose pagal tai, ką jūs atėjęs kaip pirkėjas pamatote fragmentą, tai tikrai neatspindi bendro vaizdo. Atrodo, labai pilna. Jei pasilyginame su kitais laikotarpiais ar bendrą srautą, tai neatliepia faktinės informacijos“, – sako ji.
Mažėjant pirkėjų srautui, prekybininkai perorganizuoja darbo procesus. R. Vainienė neatmeta, kad ilgainiui gali mažėti ir darbuotojų poreikis.
„Prekybininkams trūksta darbuotojų, nuolat ieškoma labai daug darbuotojų, nes kaita nemaža. Bet teko perorganizuoti darbo procesus. Tai nėra etatų mažinimas. Galvojant į ateitį, žinoma, kasininkai aptarnauja pirkėją. Bet jei jų nėra daug, nebus taip – kasoje sėdintis žmogus, o pirkėjų nėra. Paprastai visada stengiamasi, kad jis nesėdėtų tuščiai. Jei ši tendencija išsilaikys, bus ilgalaikių pokyčių“, – pažymi R. Vainienė.
