„Iki“ pirkėjų srautai yra nukritę apie 20 proc.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad sumažėję pirkėjų srautai fiksuojami nuo pat pandemijos pradžios. Ši tendencija atsikartoja visuose regionuose – tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose.
Kaip pagrindinę priežastį ji išskiria pandemiją ir dėl jos pasikeitusius pirkėjų poreikius didesniam saugumui, greitesniam apsipirkimui ir retesniam lankymuisi ten, kur yra didesni žmonių srautai. Būtent tai, anot jos, yra vienas labiausiai pasikeitusių pirkėjų įpročių, kai į parduotuves einama rečiau, tačiau perkama daugiau.
„Jeigu lygintumėme 2021 m. su 2019 metais, tai pirkėjų srautai yra nukritę vidutiniškai 20 proc. Kita vertus, pirkėjų krepšelis išaugęs. Pandemija pakeitė ne tik apsilankymo dažnį parduotuvėje, bet ir įprotį pirktis tik fizinėje parduotuvėje.
Daugiakanališkumas, patogumas, kai galima rinktis, priklausomai nuo situacijos, apsipirkimo būdą: ar eiti į parduotuvę, ar apsipirkti internetu, ar pasinaudoti prekių atsiėmimo parduotuvėse (angl. „click and collect“) paslauga – mūsų pirkėjams tampa vis svarbesni faktoriai. Būtent todėl vasarą įsigijome startuolį e. platformą „LastMile“, – komentuoja V. Budrienė.
Pastarosiomis savaitėmis reikšmingai išaugus COVID-19 atvejų skaičiui, pirkėjų srautai, pasak pašnekovės, išlieka tokie patys kaip ir pandeminiu laikotarpiu, tačiau daugėja ir apsipirkimų per „LastMile“ platformą.
„Iki“ atstovė pažymi, kad greičiausiai pirkėjų srautai nebegrįš į priešpandeminį lygį, todėl prekybos tinklas orientuojasi į el. prekybos plėtrą.
„Kalbant apie įpročio grįžimą lankytis dažniau parduotuvėje, tai net pasauliniai mažmenos ekspertai pritaria, kad greičiausiai tokios situacijos, kuri buvo prieš pandemiją, nebebus. Saugumo aspektas, išaugusi el. prekyba ir jos plėtra jau pakeitė pirkėjų įprotį eiti į parduotuvę dažnai.
Prognozuojama, kad, atslūgus pandemijai, srautai parduotuvėse stabilizuosis, tačiau vis daugiau pirkėjų ieškos įvairesnių ir patogių apsipirkimo būdų. Būtent todėl planuojame ateityje „LastMile“ plėtrą į kitus Lietuvos miestus, taip pat didinti prekių atsiėmimo parduotuvėse taškų skaičių“, – nurodo V. Budrienė.
„Maxima“ didžiausią pirkėjų srautų augimą pastebi kurortuose
Kaip pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, šių metų sausį pirkėjų srautai yra neženkliai didesni nei 2021 m. ir į priešpandeminį lygį nėra grįžę.
„2021 metų sausį, palyginti su 2020 metų priešpandeminiu sausiu, pirkėjų srautai sumažėjo daugiau nei 11 proc.
Sausis yra išskirtinis mėnuo, todėl nesiūlytume pagal jį vertinti visų metų. 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, daugiau mėnesių pirkėjų srautai buvo didesni. Žinoma, ryškią įtaką pirkėjų srautams pernai rudenį darė galimybių paso įvedimas. Tose parduotuvėse, kur jis tapo privalomas, pirkėjų srautai sumažėjo“, – komentuoja ji.
Šiemet didžiausią pirkėjų srautų augimą „Maxima“ pastebi kurortiniuose miestuose: Nidoje, Druskininkuose, Šventojoje ir Klaipėdoje. Prieš metus, 2021 metais sausį, kritusius pirkėjų srautus prekybos tinklas fiksavo visose savo parduotuvėse, išskyrus Nidą, kur pirkėjų buvo daugiau nei 2020 metų sausio mėnesį.
„Norfa“ parduotuvėse su galimybių pasais srautai kritę ketvirtadaliu
Prekybos tinklo „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad iš esmės situacija dėl pirkėjų srautų nepasikeitė nuo rudens, kai įsigaliojo reikalavimai taikyti galimybių pasą.
„Ten, kur reikia galimybių paso didesniuose prekybos centruose, pirkėjų srautas sumažėjęs maždaug ketvirtadaliu, o mažesnėse parduotuvėse, kur nereikia galimybių paso, – padidėjęs apie 12 proc. Maždaug taip ir laikosi, truputį pasvyruoja, bet kaip buvo pradžioje, įvedus šią taisyklę, taip ir išlieka“, – teigia jis.
„Bendra taisyklė, kuri išliko iki dabar, – prasidėjus karantinui dar 2020 m., žmonės pradėjo rečiau eiti į parduotuves, bet pirkti daugiau“, – priduria jis.
Anot jo, pirkėjų srautų sumažėjimui daugiausiai įtakos turėjo reikalavimas taikyti galimybių pasus, kitų priežasčių „Norfos“ atstovas nemato. Srautai sugrįžti į priešpandeminį lygį esą gali nebent panaikinus šį reikalavimą.
„Rimi“ sumažėjusius srautus sieja su augančiu sergamumu
„Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sako, kad palyginus su 2020 metų sausio mėnesiu, šiuo metu pirkėjų srautai yra mažesni, tai labiausiai siejama su nuolat, ypač pastarosiomis savaitėmis, augančiu žmonių sergamumu, jų noru saugantis viruso apsipirkti rečiau, bet daugiau. Tačiau neigiamą poveikį pirkėjų srautams turi ir galimybių paso taikymas.
„Vis dar jaučiame stiprų neigiamą galimybių paso poveikį mūsų verslui, nes turime daug parduotuvių, kurių plotas didesnis nei 1500 kv. metrų. Čia negalime pirkėjų srautų reguliuoti krepšeliais, privalome tikrinti galimybių pasus, ir tai daugeliui pirkėjų yra nepriimtina, jie renkasi mažesnes parduotuves“, – sako ji.
Visgi, anot G. Šerėnienės, optimistiškai nuteikia auganti „Rimi“ elektroninės parduotuvės prekyba: „Pandemijos metu įsidiegėme visą eilę inovacijų, tarp jų ir naujas paslaugas – pavyzdžiui, skatiname pirkėjus užsisakyti prekes internetu ir jas suruoštas atsiimti parduotuvėse neišlipant iš automobilio.“
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sako pastaruoju metu reikšmingų pokyčių dėl pirkėjų srauto nepastebinti: „Jau nuo pandemijos pradžios pirkėjų įpročiai yra pasikeitę – pirkėjai išmoko labiau planuoti savo pirkinius, todėl dažniau įsigyja didesnį kiekį produktų, kas jiems leidžia parduotuvėse lankytis rečiau.“
Jau gruodį lietuviai patraukė į Lenkiją
„Norfa“ atstovas svarsto, kad pirkėjų srautams parduotuvėse įtakos turės ir Lenkijos sprendimas maisto produktams nuo vasario taikyti 0 PVM tarifą, tačiau kol kas pokyčių nematyti.
„Jei kainos skirsis, pasienio gyventojai skaičiuos ir žiūrės, kur jiems labiau apsimoka. Jei matys, kad dažniau apsimoka Lenkijoje apsipirkti, tai ir darys“, – sako D. Ryliškis.
E. Dapkienės teigimu, jau gruodį netoli pasienio esančiose gyvenvietėse pastebėta, kad gyventojai vėl dažniau apsipirkinėti traukia į Lenkiją.
„Šis procesas nėra naujas, jau gruodį netoli pasienio su Lenkija esančiuose miestuose, kur dirba mūsų parduotuvės, pastebėjome, kad žmonės vėl pradėjo dažniau vykti į Lenkiją. Populiariausios prekės yra alkoholis, pieno produktai ir mėsa, ypač paukštiena. Savo ruožtu patys visada stengiamės, kad mūsų pirkėjai atėję į „Maximos“ parduotuves rastų patrauklių akcinių pasiūlymų ir prekių už gerą kainą.
Esame lietuviškas prekybos tinklas, daugiau nei du trečdaliai siūlomo šviežio maisto „Maximos“ parduotuvėse yra lietuviškas, o Lietuvoje pagamintos prekės sudaro beveik 50 proc. visų parduodamų gaminių. Mums svarbu palaikyti Lietuvos gamintojus ir tiekėjus, todėl viliamės, kad ir pirkėjai yra atradę savo mėgstamus ir kokybiškus Lietuvos gamintojų produktus“, – sako prekybos tinklo atstovė.
G. Šerėnienės teigimu, „Rimi“ taip pat ruošiasi reaguoti į Lenkijos mokestines lengvatas.
„Kalbant apie netrukus Lenkijoje įsigaliosiančias mokestines lengvatas, be abejonės, jos turės poveikį mūsų prekybai. Taupydami žmonės ieškos pačių geriausių galimybių įsigyti prekes, net jeigu tai reiškia kelionę į kaimyninę šalį. Mes, savo ruožtu, toliau stengsimės reaguoti, pavyzdžiui, dalindamiesi informacija apie mūsų „Rimi“ privačių ženklų produktų privalumus, tarp kurių vieni svarbiausių – itin patraukli kaina, tvarumo principais užtikrinta kokybė ir lietuviškumas“, – komentuoja ji.
Kol kas darbuotojų poreikis nemažės
„Iki“ atstovė V. Budrienė patikina, kad nepaisant to, kad pirkėjų srautai sumažėjo, kol kas darbuotojų poreikis nemažės, nes pirkėjų apsipirkimo krepšelis augo.
„Taigi kaip tik reikia darbuotojų, kurie paskirstytų, užkrautų lentynas, kuo greičiau bei efektyviau, nes pirkėjams nepaprastai svarbu yra greitai, patogiai apsipirkti. Jeigu jis neranda kažkokios prekės lentynoje, tikėtina, kad gali ir nebegrįšti į konkrečią parduotuvę. Be to, augant e. komercijos apimtims, vis daugiau reikia kurjerių“, – teigia ji.
Dėl įtemptos situacijos darbo rinkoje, „Iki“ daugiau investuoja į technologinius sprendinius: „Mūsų įmonėje vyksta automatizuoto Darbo išteklių planavimo (DIP) sistemos diegimas. Tai išmanioji sistema, kuri yra paremta AI technologija. DIP sistemos esmė padėti „Iki“ parduotuvėms didinti veiklos organizavimo, planavimo ir valdymo produktyvumą bei efektyvumą. Taip pat intensyviai plečiame savitarnos kasų tinklą. Mūsų kelerių metų laikotarpio tikslas yra, kad kas antra kasa būtų savitarnos kasa.“
„Maxima“ atstovė tikina, kad per 30 veiklos metų prekybos tinklas sukaupė didelę patirtį, tad išmoko reaguoti į pirkėjų srauto padidėjimą ar sumažėjimą.
„Visada vertiname situaciją ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia, kad netaikome praktikos atleisti darbuotojus, jei sumažėja pirkėjų srautai, nes nėra prasminga prarasti darbuotojus dėl trumpalaikių pokyčių rinkoje. Vietoje to, įvertinę darbuotojų poreikį, laikinai stabdome atrankas tuose regionuose, kur tas kritimas didžiausias. Kylant apyvartai, plačiai naudojamės personalo nuomos paslaugomis. Be to, jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat diegdami įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus“, – pasakoja E. Dapkienė.
Tai, kad pavyksta išsitekti su mažiau darbuotojų, anot jos, yra rezultatas pastaraisiais metais aktyviai automatizuojamų procesų tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek maisto gamybos cechų bei logistikos grandyse. Šiuo metu „Maxima“ ieško daugiau nei 260 darbuotojų – prekybos, logistikos, gamybos ir administracijos grandyse.
„Lidl“ šiuo metu ieško apie 100 darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Marijampolėje.
Vainienė: žmonių įpročiai negrįžtamai pasikeitė
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė skaičiuoja, kad pirkėjų srautai prekybos centruose smuko maždaug ketvirtadaliu. Ji mano, kad daugiausiai tam įtakos turėjo galimybių pasų patikra ir negrįžtamai pasikeitę pirkėjų įpročiai.
„Pirmąjį pirkėjų sumažėjimą pastebėjome per pirmąjį ir antrąjį karantiną. Po to srautai šiek tiek atsistatė ir po to galutinis pirkėjų srauto nukritimas, t. y. kvitų skaičius, kiek žmonių apsiperka, buvo nuo rugsėjo 13 d., kai įsigaliojo galimybių pasas. Dėl 5 proc. niekas nieko nesakytų, gal išvažiavo, gal perka elektroniniu būdu, bet kai sumažėja 20-30 proc., tai jau tikrai reikšmingi skaičiai“, – LNK žinioms sakė R. Vainienė.
Anot jos, žmonės labiau įgudo pirkti el. parduotuvėse. „Neatmetame to faktoriaus, kad yra negrįžtamai pasikeitę kai kurių pirkėjų įpročiai lankytis parduotuvėse. Dabar nebėga dėl kiekvieno pieno pakelio ar duonos. Pagalvoja iš anksto ir nusiperka daugiau“, – pridūrė ji.
Prekybininkų atstovė pažymi, kad Lenkija buvo ir išlieka apsipirkimo alternatyva. „Ten ir PVM maisto produktams palankesnis, jis dar mažinamas. Ne tik kad patys žmonės važiuoja, bet yra ir paslauga tokia, kad tu gali užsisakyti ir tau atveš iki namų prekių iš lenkiškos parduotuvės. Tai vienas iš faktorių, bet jis nėra naujas, visada buvo“, – atkreipia dėmesį prekybininkų atstovė.
