aA
Mažesnes lietuviškų produktų kainas užsienyje pramonininkai aiškina masto ekonomija, kai produkto vieneto savikaina mažėja, didinant produkcijos gamybos ar pardavimo mastą bei efektyvumą. Tačiau ekonomistas Justas Mundeikis sako, kad šis paaiškinimas tiktų tik tuo atveju, jei Lietuvoje ir užsienyje būtų parduodama skirtinga produkcija. Pašnekovas taip pat priduria, kad kainų skirtumas priklauso ne tik nuo gamintojų, tačiau ir nuo prekybininkų.
© DELFI / Domantas Pipas

Apie pigesnius užsienyje nei Lietuvoje pieno produktus praėjusią savaitę LRT RADIJUJE kalbėjo Seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Kodėl Lietuvoje pieno produktai tokie brangūs? Todėl, kad tomis lietuviškomis kainomis dempinguojame jų eksportą į kitas valstybes. Mes dengiame jų eksportą. [...] mes padedame jiems pigiai pardavinėti ir gauti didelį pelną Vakaruose, mums sumokant“, – sakė A. Maldeikienė.

Socialinių tinklų vartotojai anksčiau užsienio parduotuvėje yra pastebėję pigesnio nei Lietuvoje lietuviško mineralinio vandens ar alaus.

Yra skirtumas – patiekti rinkai 100 kg ar toną sūrelių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako manantis, kad šiuo atveju tiesiog veikia rinkos ekonomikos dėsniai.

„Tai, kokias kainas turime, turbūt atspindi mūsų žmonių perkamąją galią, produktų paklausą bei tai, kokios yra gamintojų sutartys su prekybininkais. Tas pats produktas Lietuvos parduotuvėje ir kokiame nors didžiuliame tinkle Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kurių rinkos didesnės dešimtimis kartų, gali kainuoti skirtingai. Rinkos ekonomikos šalyse masto ekonomija, produkcijos kiekis, kontrakto trukmė vaidina didžiulį vaidmenį. Visa tai turi įtakos gamybos kaštams, sutartims dėl žaliavos, transportavimo.

Numanau, kad gamintojai, kurie gamina Estijoje arba Latvijoje, produktus kitose rinkose irgi pardavinėja kitokiomis kainomis, nei savo rinkose“, – kalba R. Dargis.

Tačiau Vilniaus universiteto (VU) ekonomistui J. Mundeikiui kainų skirtumo pagrindimas masto ekonomijos sąvoka kelia abejonių.

„Toks pasisakymas, kokį girdėjome iš A. Maldeikienės yra gana gajus, tačiau neturiu duomenų nei taip teigti, nei to paneigti. Prieš porą metų gan smarkiai diskutavome apie tai, kad subsidijuojame eksportą, nes mūsų produktai yra gana brangūs, o pieno produktų paklausa yra labai neelastinga kainai (kainai padidėjus, paklausa pernelyg nekinta).

Tuo metu masto ekonomija gali būti kainų skirtumo paaiškinimas tik tuo atveju, jei užsienio rinkose parduodama visiškai kitokia produkcija. Tačiau jei parduodami labai panašūs produktai, tikėtina, kad technologinis pokytis nėra labai didelis“, – pažymi J. Mundeikis.

Pirkėjai pasirengę mokėti daugiau

Tiek R. Dargio, tiek J. Mundeikio teigimu, tai, kad, pavyzdžiui, lenkiški pieno produktai Lietuvoje yra pigesni nei lietuviški, dar nereiškia, kad jie nemažina lietuviškų produktų kainos. Tačiau abu pašnekovai pastebi, kad lietuviai yra pasirengę mokėti daugiau už lietuviškus.

„Aš esu įsitikinęs, kad mažina. Jei, pavyzdžiui, lenkiškas varškės pakelis kainuotų eurą, o lietuviškas – 2,20 euro, natūralu, kad pirkėjai atsižvelgtų, ką įsigyti pigiau. Žinoma, lietuviškas produktas gali skirtis savo kokybe, būti artimesnis lietuviui, kainos dalį netgi gali sudaryti prekės ženklas, jo žinomumas ir patrauklumas vartotojui. Žaidimo rinkos ekonomikos sąlygomis čia yra tikrai daug. Dažnai būna taip, kad pardavimo kainos nelabai reflektuoja į gamybos kaštus“, – sako R. Dargis.

Tokios nuomonės laikosi ir J. Mundeikis: „Importuota pigesnė užsienietiška produkcija gali mažinti lietuviškos kainas. Vartotojai renkasi, ką nori. Tie, kurie yra labai imlūs kainai, pasirinks, pavyzdžiui, lenkišką pieną, kuris kokybiškai ko gero visiškai nesiskiria nuo lietuviško.

Aišku, yra tokių vartotojų, kuriems labai svarbus yra prekės ženklas, tad jie nesirinks nežinomo gamintojo. Tačiau, mano manymu, konkurencija atsiranda, mažesnės importuotos produkcijos kainos turi įtakos vietinėms.“

Kaina – tai ir antkainis

Pasak J. Mundeikio, sprendžiant kainų skirtumų užsienio ir vietinėje rinkoje galvosūkį, reikia matyti visą kainos susiformavimo grandinę.

„Kažkada skaičiavau, kiek kainuotų atvežti vieną butelį vyno iš Vokietijos (atvežant visą sunkvežimį, tačiau skaičiuojant vieno butelio kainą). Jei gerai pamenu, įskaitant visus akcizus ir mokesčius, kaina turėtų būti didesnė 20–30 centų. Tačiau, palyginti kainas Lietuvoje ir Vokietijoje, kaina didesnė ne centais, o euru ar dviem.

Todėl tie masto ekonomijos paaiškinimai nėra labai teisingi. Tu gali nupirkti prekes ten, kur masto ekonomija yra, jas atvežti čia, uždėti antkainį už transportavimo ir sandėliavimo sąnaudas, kuris nėra didelis, mūsų darbo jėgos kaštai irgi nėra dideli. Tad pasakyti, kad pas mus maža rinka, todėl prekės yra brangesnės, nėra visai tikslu“, – apie tai, kaip keliasdešimt centų galintis siekti antkainis pasiekia kelis eurus kalba J. Mundeikis.

Pasigenda veiksmingos vartotojų gynėjų organizacijos

R. Dargis įsitikinęs, kad jei Lietuvoje efektyviai veiktų vartotojų gynimo sistema, tikėtina, apie panašias problemas nekalbėtame.

„Juk visose Vakarų valstybėse didelę įtaką kainodarai daro vartotojų gynimo asociacijos, kurios, gindamos vartotojus, tai daro efektyviai, o kartais – ir ganėtinai agresyviai. Turiu mintyje ne valstybines institucijas, kurios dažnai yra labai biurokratinės. Vokietijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje privačios vartotojų asociacijos vaidina didžiulį vaidmenį, netgi ir kainoms.

Geriausias tokių institucijų efektyvumo pavyzdys – „Volkswagen“ „dyzelgeito“ skandalas, kuomet automobilių išmetamąsias dujas, vartojamą kurą ištyrė privati vartotojų gynimo institucija. Skandalo kaina bendrovei atsėjo apie 150 mlrd.“, – pažymi R. Dargis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Seimas ruošiasi tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą

Seimas antradienį planuoja tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą.

Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų jaučia nerimą dėl naujos krizės

Daugiau nei pusė gyventojų jaučia nerimą ir susirūpinimą dėl galimai artėjančios naujos...

Svarbiausias metų sprendimas: valstiečiai savo valdžią pastatė ant kortos (23)

Seime valdantieji antradienį tikisi priimti rekordinį kitų metų biudžetą. Nuo pirminių...

Salvinis: norint išvengti prancūziškų neramumų, Italijai reikia didinti biudžeto išlaidas (4)

Italijos kraštutinės dešinės partijos „Lyga“ lyderis ir šalies vidaus reikalų ministras...

Šapoka tiki, kad Kalėdų dvasia padės rasti sutarimą dėl biudžeto (291)

Rytoj Seimas žada galutinai apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto . Ar tikrai gyvenimas...

Top naujienos

Branduolinio karo šmėkla Vilniuje: kokias pamirštas pamokas prisiminė NATO planuotojai (66)

Daugiau nei 30 metų galiojusi branduolinių pajėgų sutartis (INF) tarp JAV ir Rusijos byra į...

Svarbiausias metų sprendimas: valstiečiai savo valdžią pastatė ant kortos (23)

Seime valdantieji antradienį tikisi priimti rekordinį kitų metų biudžetą. Nuo pirminių...

Britanija, pripažink. Vokiškos maisto prekių parduotuvės tau prie širdies (1)

Maisto prekių parduotuvėje „ Aldi “, žvelgiančioje į gruoblėtą Kento pakrantę...

Nauja mįslė Grafininos dingimo byloje: artimieji sulaukė keisto ženklo iš pačios Sandros? (8)

Mįslingomis aplinkybėmis dingusi Sandra Grafinina iki šiol nėra rasta. Kol kas vieninteliu...

Dėl pūslelinės paralyžiavo veidą: gydytojos patarė, kaip gydant nesuklysti

DELFI skaitytoja pasidalijo patirtimi, norėdama įspėti kitus: burnoje išdygusios puslelinės ji...

Meilutytė ir Rapšys laimėjo pasaulio čempionato atranką – Danas pagerino ir Lietuvos rekordą

Lietuvė Rūta Meilutytė užtikrintai pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato...

Šapoka tiki, kad Kalėdų dvasia padės rasti sutarimą dėl biudžeto (291)

Rytoj Seimas žada galutinai apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto . Ar tikrai gyvenimas...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (72)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Puidoko pataisoms – rimtos teisinės kliūtys: prasmę grindžia atimtų vaikų istorijomis (568)

Parlamentaro Mindaugo Puidoko ir jo kolegų pateiktoms pataisoms dėl smurto prieš vaikus sampratos...

Sinoptikas perspėja: antradienį – pavojingiausi reiškiniai (11)

Nuo antradienio sulauksime šiokių tokių orų permainų – naktį daug kur pašals, bus slidu,...