aA
Mažesnes lietuviškų produktų kainas užsienyje pramonininkai aiškina masto ekonomija, kai produkto vieneto savikaina mažėja, didinant produkcijos gamybos ar pardavimo mastą bei efektyvumą. Tačiau ekonomistas Justas Mundeikis sako, kad šis paaiškinimas tiktų tik tuo atveju, jei Lietuvoje ir užsienyje būtų parduodama skirtinga produkcija. Pašnekovas taip pat priduria, kad kainų skirtumas priklauso ne tik nuo gamintojų, tačiau ir nuo prekybininkų.
Pamėgino atsakyti, kodėl kai kurie lietuviški produktai užsienyje – pigesni
© DELFI / Domantas Pipas

Apie pigesnius užsienyje nei Lietuvoje pieno produktus praėjusią savaitę LRT RADIJUJE kalbėjo Seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Kodėl Lietuvoje pieno produktai tokie brangūs? Todėl, kad tomis lietuviškomis kainomis dempinguojame jų eksportą į kitas valstybes. Mes dengiame jų eksportą. [...] mes padedame jiems pigiai pardavinėti ir gauti didelį pelną Vakaruose, mums sumokant“, – sakė A. Maldeikienė.

Socialinių tinklų vartotojai anksčiau užsienio parduotuvėje yra pastebėję pigesnio nei Lietuvoje lietuviško mineralinio vandens ar alaus.

Yra skirtumas – patiekti rinkai 100 kg ar toną sūrelių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako manantis, kad šiuo atveju tiesiog veikia rinkos ekonomikos dėsniai.

„Tai, kokias kainas turime, turbūt atspindi mūsų žmonių perkamąją galią, produktų paklausą bei tai, kokios yra gamintojų sutartys su prekybininkais. Tas pats produktas Lietuvos parduotuvėje ir kokiame nors didžiuliame tinkle Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kurių rinkos didesnės dešimtimis kartų, gali kainuoti skirtingai. Rinkos ekonomikos šalyse masto ekonomija, produkcijos kiekis, kontrakto trukmė vaidina didžiulį vaidmenį. Visa tai turi įtakos gamybos kaštams, sutartims dėl žaliavos, transportavimo.

Numanau, kad gamintojai, kurie gamina Estijoje arba Latvijoje, produktus kitose rinkose irgi pardavinėja kitokiomis kainomis, nei savo rinkose“, – kalba R. Dargis.

Tačiau Vilniaus universiteto (VU) ekonomistui J. Mundeikiui kainų skirtumo pagrindimas masto ekonomijos sąvoka kelia abejonių.

„Toks pasisakymas, kokį girdėjome iš A. Maldeikienės yra gana gajus, tačiau neturiu duomenų nei taip teigti, nei to paneigti. Prieš porą metų gan smarkiai diskutavome apie tai, kad subsidijuojame eksportą, nes mūsų produktai yra gana brangūs, o pieno produktų paklausa yra labai neelastinga kainai (kainai padidėjus, paklausa pernelyg nekinta).

Tuo metu masto ekonomija gali būti kainų skirtumo paaiškinimas tik tuo atveju, jei užsienio rinkose parduodama visiškai kitokia produkcija. Tačiau jei parduodami labai panašūs produktai, tikėtina, kad technologinis pokytis nėra labai didelis“, – pažymi J. Mundeikis.

Pirkėjai pasirengę mokėti daugiau

Tiek R. Dargio, tiek J. Mundeikio teigimu, tai, kad, pavyzdžiui, lenkiški pieno produktai Lietuvoje yra pigesni nei lietuviški, dar nereiškia, kad jie nemažina lietuviškų produktų kainos. Tačiau abu pašnekovai pastebi, kad lietuviai yra pasirengę mokėti daugiau už lietuviškus.

„Aš esu įsitikinęs, kad mažina. Jei, pavyzdžiui, lenkiškas varškės pakelis kainuotų eurą, o lietuviškas – 2,20 euro, natūralu, kad pirkėjai atsižvelgtų, ką įsigyti pigiau. Žinoma, lietuviškas produktas gali skirtis savo kokybe, būti artimesnis lietuviui, kainos dalį netgi gali sudaryti prekės ženklas, jo žinomumas ir patrauklumas vartotojui. Žaidimo rinkos ekonomikos sąlygomis čia yra tikrai daug. Dažnai būna taip, kad pardavimo kainos nelabai reflektuoja į gamybos kaštus“, – sako R. Dargis.

Tokios nuomonės laikosi ir J. Mundeikis: „Importuota pigesnė užsienietiška produkcija gali mažinti lietuviškos kainas. Vartotojai renkasi, ką nori. Tie, kurie yra labai imlūs kainai, pasirinks, pavyzdžiui, lenkišką pieną, kuris kokybiškai ko gero visiškai nesiskiria nuo lietuviško.

Aišku, yra tokių vartotojų, kuriems labai svarbus yra prekės ženklas, tad jie nesirinks nežinomo gamintojo. Tačiau, mano manymu, konkurencija atsiranda, mažesnės importuotos produkcijos kainos turi įtakos vietinėms.“

Kaina – tai ir antkainis

Pasak J. Mundeikio, sprendžiant kainų skirtumų užsienio ir vietinėje rinkoje galvosūkį, reikia matyti visą kainos susiformavimo grandinę.

„Kažkada skaičiavau, kiek kainuotų atvežti vieną butelį vyno iš Vokietijos (atvežant visą sunkvežimį, tačiau skaičiuojant vieno butelio kainą). Jei gerai pamenu, įskaitant visus akcizus ir mokesčius, kaina turėtų būti didesnė 20–30 centų. Tačiau, palyginti kainas Lietuvoje ir Vokietijoje, kaina didesnė ne centais, o euru ar dviem.

Todėl tie masto ekonomijos paaiškinimai nėra labai teisingi. Tu gali nupirkti prekes ten, kur masto ekonomija yra, jas atvežti čia, uždėti antkainį už transportavimo ir sandėliavimo sąnaudas, kuris nėra didelis, mūsų darbo jėgos kaštai irgi nėra dideli. Tad pasakyti, kad pas mus maža rinka, todėl prekės yra brangesnės, nėra visai tikslu“, – apie tai, kaip keliasdešimt centų galintis siekti antkainis pasiekia kelis eurus kalba J. Mundeikis.

Pasigenda veiksmingos vartotojų gynėjų organizacijos

R. Dargis įsitikinęs, kad jei Lietuvoje efektyviai veiktų vartotojų gynimo sistema, tikėtina, apie panašias problemas nekalbėtame.

„Juk visose Vakarų valstybėse didelę įtaką kainodarai daro vartotojų gynimo asociacijos, kurios, gindamos vartotojus, tai daro efektyviai, o kartais – ir ganėtinai agresyviai. Turiu mintyje ne valstybines institucijas, kurios dažnai yra labai biurokratinės. Vokietijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje privačios vartotojų asociacijos vaidina didžiulį vaidmenį, netgi ir kainoms.

Geriausias tokių institucijų efektyvumo pavyzdys – „Volkswagen“ „dyzelgeito“ skandalas, kuomet automobilių išmetamąsias dujas, vartojamą kurą ištyrė privati vartotojų gynimo institucija. Skandalo kaina bendrovei atsėjo apie 150 mlrd.“, – pažymi R. Dargis.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Luminor“ įspėja klientus – sukčiai siuntinėja melagingas trumpąsias žinutes ir kviečia spausti netikrą nuorodą

„ Luminor “ bankas perspėja klientus apie padažnėjusias finansinių sukčių, siunčiančių...

Skuodis vėluojančios 5G plėtros nesureikšmina: svarbiausia, kad esame sutarę

Susisiekimo ministras Marius Skuodis nemano, kad būdama viena paskutiniųjų komercinio 5G ryšio...

Labiausiai investicijos pernai augo Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio, o labiausiai mažėjo – Marijampolės apskrityse

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje sudarė...

Apklausa: valstybės paramą verslui per pandemiją teigiamai vertina apie pusė gyventojų (2)

Dėl COVID-19 pandemijos verslui ir gyventojams valstybės skirtą paramą teigiamai vertina daugiau...

Trišalė taryba svarstys Darbo kodekso pakeitimus (1)

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Cinizmo viršūnė: moteris net nenujautė, ką su jos turtu padarys žinomi verslininkai (21)

Skuodo rajone 2,4 ha sklypą valdanti moteris negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo Nacionalinėje...

Laukiantis energetikos kainų šokas patuštins gyventojų pinigines – ar tai lėmė tvari energija? (254)

Noras pumpuoti anglį į atmosferą šiemet kainuoja rekordiškai daug, tai sutapo su naftos, elektros...

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skandalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (165)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...

Žiniasklaida: teigiama, jog rastas būdas patraukti Dulkį iš Vyriausybės jį paaukštinant (68)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gali būti patrauktas iš Vyriausybės į aukštesnes...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti nauji 2354 COVID-19 atvejai, mirė dar 26 žmonės papildyta

Praėjusią parą nustatyti 2354 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, antradienį pranešė...

Neteisėti migrantai veržiasi per Lietuvos sienas: srautas palyginti su rugsėju yra išaugęs maždaug dukart (29)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad pirmadienį į Lietuvą neteisėtai...

Kaune įvyko masinė avarija – susidūrė šeši automobiliai (33)

Kaune, Islandijos plente, ant tilto per Nerį, antradienio rytą įvyko masinė avarija . Per ją...

Įtampa auga: ant ŽŪM pakabintas jos veiklą kritikuojantis plakatas (94)

Po praeitą savaitę įvykusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir Lietuvos žemės ūkio...

Likus kelioms dienoms iki tragedijos kino operatorė Hutchins pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame įsiamžino jojanti arkliu užvirė diskusija dėl ginklų naudojimo filmuose

Ketvirtadienį, spalio 21 d., filmavimo aikštelėje žuvus kino operatorei, kurią butaforiniu ginklu...

Nukentėjusia nosimi, bet iškelta galva: lyg džiunglėse grūmęsis Valančiūnas džiaugėsi pirmu grobiu (24)

Jonas Valančiūnas sužaidė geriausias rungtynes Naujojo Orleano „Pelicans“ (1/3) gretose, o...