Vis dar skolinamės brangiausiai
Planus skolintis būstui žmonės atideda, nes atokvėpio palūkanų horizonte – neregėti. Lietuvos gyventojai būsto paskoloms vis dar skolinasi brangiausiai visoje euro zonoje.
„Keliais procentiniais punktais šiuo metu mes įsiveržiame į lyderius. Prieš metus lyderiavo latviai, prieš dar kurį laiką ir estai“, – teigė „Crefitinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Birželį Lietuvoje būsto paskolų palūkanos pasiekė 5,58 procento. Europos Sąjungos vidurkis – 3,75 procento.
„Tikėtina, kad ir liepos mėnesį daliai gyventojų bus perskaičiuotos palūkanos, pagal tas šiek tiek aukštesnes palūkanų normas, tai gali dar šiek tiek padidėti, bet, tikėtina, kad jau būsto paskolų palūkanų normos yra netoli savo piko“, – aiškino Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.
Atskleidė priežastis
Lietuvos bankų asociacija aiškina, kad brangiausiai skolinamės dėl Europos Centrinio Banko, nes šis kelia bazines palūkanų normas, o tai veikia ir „Euribor“, bet į palūkanų kainą įskaičiuojamas „Euribor“ kyla visoms šalims vienodai, tad finansų analitikė mato kitas priežastis.
„Visų pirma, nedidelė rinka ir maža konkurencija, lyginant su kitomis valstybėmis. Antras dalykas yra pinigų kaina. Pinigų kaina Baltijos regionui ir, ypatingai, Lietuvai, dėl Rusijos agresijos pernai pradėjo augti. Rizikos skalėje mes nesame labai patrauklūs, kaip regionas, į kurį būtų galima investuoti“, – teigė J. Rojaka.
Dėl to, kad palūkanas diktuoja keli dideli bankai, Konkurencijos taryba nieko negali padaryti.
„Konkurencijos taryba gali įsikišti būtent tada, kai yra daromas konkurencijos teisių pažeidimas, pavyzdžiui, jeigu būtų įtarimų, kad rinkos dalyviai yra susitarę tarpusavyje dėl tam tikrų palūkanų normų nustatymų“, – aiškino Konkurencijos tarybos vicepirmininkė Irma Urmonaitė.
Išeičių yra
Lietuvoje dominuoja ne ilgam laikui fiksuotos, o kas kelis mėnesius perskaičiuojamos palūkanos. Taip yra ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau vis tiek už kaimynus mokame brangiau.
„Lietuvoje specifika kol kas yra viena, jog mes turime naujus bankų mokesčius“, – teigė ekonomistas Mykolas Majauskas.
Valdžiai nusprendus bankus apmokestinti solidarumo įnašu, „Luminor“ skaičiuoja, jog pirmoji įmoka sieks 7 milijonus eurų, tačiau dauguma bankų dar skaičiuoja, kiek mokės. M. Majauskas sako, kad Lietuvos bankas ir valdžia turi dirbti aktyviau, kad skolinimosi kaina mažėtų.
„Skatindama alternatyvias skolinimosi platformas, tai yra internetines platformas, kai vieni žmonės gali paskolinti kitiems, taip pat remdama įvairius skolos fondus, kurie skolina smulkiam verslui. Matome, kad tą daro Europos investicinis fondas, Europos rekonstrukcijos bankas, tai galėtų ir Baltijos šalių Vyriausybės to imtis“, – teigė jis.
Džiugių žinių dar teks palaukti
Nors skolinamės brangiausiai, vėluojančių mokėti įmokas Lietuvoje bankas nemato. Lietuviai geriau taupys maistui, bet su bankais atsiskaitys laiku.
„Tikrai bankai teigia, kad padaugėjo gyventojų, kurie nori paskolas grąžinti anksčiau. Tai reiškia, kad gyventojai nori susimažinti išaugusių palūkanų normų naštą“, – teigė A. Prapiestis.
Lietuvos bankas pastebi, kad „Euribor“ jau kurį laiką pastovus, o ir bendrų palūkanų augimas kas mėnesį išsikvepia.
„Prieš metus, kai pradėjo kelti palūkanų normas, kiekvieną mėnesį palūkanų normos iš esmės kildavo po beveik pusę procentinio punkto, tai buvo tas padidėjimas tikrai gana ženklus pirmaisiais mėnesiais, kai, tuo tarpu, dabar matome, kad tas padidėjimas siekia 0,1 procentinio punkto per mėnesį“, – aiškino A. Prapiestis.
Tačiau, kada palūkanų horizonte išvysime pamažėjimą – vis dar neaišku. Pramonės apimtys nukritusios, sulėtėjusi ir ekonomika, tad palūkanoms tai atsilieps vėliau.
„Tikriausiai, mes daugiau kalbame apie 2024 metų pradžią nei apie pabaigą šių metų“, – teigė J. Rojaka.
Lietuvos bankų asociacija aiškina, jog dabartinės skolinimosi kainos nereikia sureikšminti, nes dešimtmetį mokėjome vienas mažiausių palūkanų Europoje.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
