Palanga jau rado priešnuodį tuščioms žiemoms

Vasarą išlydintys pajūrio kurortai – Palanga ir Neringa – skirtingomis nuotaikomis pasitinka artėjantį rudenį ir žiemą. Palangoje jau prasidėjo grandiozinės sanatorijų statybos, o Neringoje trukdoma įgyvendinti net nedidelius projektus, pavyzdžiui, įrengti slidinėjimo trasas, rašo dienraštis „Klaipėda“.

„Sovietmečiu žiemą į kurortą visi važiuodavo gydytis, taip turi būti ir dabar. Todėl skatiname investicijas į modernias sanatorijas", – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis dienraščiui pasidžiaugė, jog miesto taryba prieš mėnesį patvirtinto teritorijos, esančios Vytauto g. 170, detalųjį planą.

„Dar dėliojami teisiniai niuansai, tačiau toje vietoje turi iškilti moderni gydykla, kurioje bus naudojamas ir mineralinis, ir geoterminis vanduo, ir purvas. Sanatoriją statys tie patys investuotojai, kurie panašius objektus jau pastatė Druskininkuose ir Birštone", – kalbėjo kurorto vadovas.

Rugsėjį, anot jo, duris turėtų atverti buvusios „Žvorūnės" teritorijoje rekonstruota sanatorija.

Pasak „Klaipėdos“, viliamasi, jog po dvejų metų Palangoje, tolėliau nuo centro, atsiras toks gydymo ir sveikatinimo centras, kokį Lietuvoje bus sunku rasti.

Trečias kertinis projektas, turintis, anot Š. Vaitkaus, poilsiautojus į Palangą vilioti ir žiemą, o ne tik vasarą – milžiniškas SPA centras su tarptautiniu viešbučiu buvusio „Jūratės" baseino vietoje prie Rąžės upės.

Palangos meras Š. Vaitkus pripažino, kad jo vadovaujamo kurorto bėda yra ta, jog vis nesiseka rasti investuotojų, kurie pastatytų nors ir nedidelį vandens parką, veikiantį kaip atskirą objektą, o ne priskirtą kokiam viešbučiui.

Grandiozinių planų turi ir Neringa. Nidoje, prie centrinio jūros paplūdimio, buvusios sugriuvusios valgyklos vietoje norima įrengti jūros terapijos centrą, kuriame veiktų karšto sūrymo, gėlo pašildyto vandens baseinai, pirtys, būtų atliekamos įvairios procedūros.

„Apie tokį projektą kalbame, regis, jau 18 metų. Pasiekimas dabar yra tas, kad Kuršių nerijos planavimo dokumentuose pagaliau numatyta vieta, kur toks centras galėtų atsirasti. Tačiau bėda ta, kad greta jo neleidžiama statyti viešbučio. Kol to negalima daryti, potencialūs investuotojai net nežiūri į mūsų pusę, o savivaldybė nepajėgi savo lėšomis pastatyti tokį centrą. Todėl ir turime paradoksalią situaciją – gyvename tarp vandenų, o mūsų vaikai nemoka plaukti, nes vasarą neturi laiko, o žiemą neveikia joks baseinas", – apie problemą kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Jis aiškiai įvardijo, kad kliūtis jūros terapijos centrui atsirasti yra Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, kuri ir sukūrė Kuršių nerijos tvarkymo dokumentus, o jie tapo teisės aktais, kurių privalu laikytis.

Privačia iniciatyva Nidos centre, netoli marių, turėtų atsirasti 4 ar 5 žvaigždučių viešbutis su SPA centru klientams, konferencijų centru.