aA
Finansų ministerija skelbia, kad per devynis šių metų mėnesius valstybės ir savivaldybių biudžetas sparčiai papilnėjo: pajamų gauta 7,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį ir 1,2 proc. daugiau nei prognozuota. Tačiau tik tarp eilučių užsimenama, kad keturių pagrindinių mokesčių surinkimas buvo prastesnis nei planuota. Ekspertų teigimu, tai yra signalas, į kurį būtina atsižvelgti planuojant kitų metų biudžetą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Finansų ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad šių metų sausį – rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 437,4 mln. eurų daugiau nei pernai tą patį laikotarpį ir 74,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota. Pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra keturi mokesčiai: pelno, gyventojų pajamų mokestis (GPM), pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizų. Būtent šių mokesčių surinkimas buvo prastenis nei prognozuota, bendrą rodiklį pataisė gautos pajamos iš kitų šaltinių.

Pranešime nedetalizuojama, kodėl nepavyko surinkti šių pagrindinių mokesčių. Tik nurodoma, kad pelno mokesčio įplaukos sudarė 545,7 mln. eurų ir buvo 2,7 proc. (15 mln. eurų) mažesnės nei prognozuota. Apie pajamas iš PVM, akcizų ir GPM informuojama, kad šios iš esmės atitiko planuotąsias. Ministerija DELFI informavo, kad iš pridėtinės vertės mokesčio gauta 4,4 mln. eurų (0,2 proc.) mažiau nei planuota, akcizų gauta 4,8 mln. eurų (0,4 proc.) mažiau nei planuota, gyventojų pajamų mokesčio gauta 5,3 mln. eurų (0,4 proc.) mažiau nei planuota.

Kitų metų biudžeto pajamas skatina vertinti atsakingiau

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad buvo užsibrėžtos labai optimistinės prognozės. Tačiau net ir nežymus prognozių neatitikimas jau siunčia signalą, kad reikėtų atsakingiau planuoti kitų metų biudžeto pajamas ir išlaidas.

Yra nemaža grėsmė, kad kitais metais tas neatitikimo skirtumas išaugs ir gali net bendrą biudžeto balansą iš pertekliaus į deficitą nustumti.
Žygimantas Mauricas

„Ekonomikos augimui spartėjant, ypatingai 2015–2017 m., visgi nedrįsdavo nei Finansų ministerija, nei kitos institucijos prognozuoti, kad kiti metai bus dar geresni. Dažniau prognozuodavo konservatyviau, bet faktas būdavo geresnis nei prognozės. Šių metų planas buvo ambicingas. Finansų ministerija pati patvirtino: kodėl planuojame prasčiau nei yra faktas, kam mums tos viršplaninės pajamos. Tai paprognozavo taip, kaip yra, bet tai reiškia, kad kitais metais daug atsargiau reikėtų vertinti pajamų augimą.

Bendrai paėmus, valstybės biudžeto 9 mėnesių vykdymo planas yra vykdomas 100 proc.: transportų priemonių, aplinkos teršimo mokesčiai kompensavo šiokį tokį sumažėjimą kitų mokesčių. Matome, kad pagrindinių mokesčių surinkimas nežymiai atsilieka. Faktas turbūt yra tas, kad viršplaninių pajamų, kurias pavykdavo surinkti pastaruosius penkerius metus, šiais metais nebus. Tikėtina, kad planas bus įvykdytas arba trūks labai nedaug, gal net šiek tiek viršytas, bet viršplaninių pajamų nebus, tad kitų metų biudžetą reikėtų atsargiau planuoti. Nereikėtų pasiduoti pagundai didinti išlaidas, tikintis, kad pavyks surinkti daugiau mokesčių, ypatingai iš šešėlio mažinimo. Tai labiau lūkestis nei tvirtesnė prognozė. Prieš tai buvusiais metais neatitikimus padengdavo viršplaninės pajamos“, – DELFI komentavo Ž. Mauricas.

Ž. Maurico vertinimu, oficialiame Finansų ministerijos pranešime apie akcizų, GPM bei PVM surinkimo neatitikimą prognozėms detaliai neskelbta, nes nenorima sukelti neigiamų lūkesčių, ypač planuojant kitų metų biudžetą.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Galbūt jautrus laikotarpis, planuojant 2019 metų biudžetą. Turint omeny, kad kiti metai yra rinkiminiai metai, nėra didelio noro drumsti vandens, galimai sukeliant neigiamus visuomenės lūkesčius ir ypatingai sudarant neigiamą įvaizdį apie save kaip instituciją. Čia interpretacijų klausimas tuomet išeina: vieni dešimtąsias proc. punkto dalis gali vertinti kaip signalą, kiti sakyti, kad tai tik dešimtosios proc. punkto dalys. Kaip ekonomistas galiu konstatuoti faktą, kad tai nedideli nukrypimai, bet svarbu ne tiek interpretacijos, kiek svarbiau žvelgti į ateitį ir atsargiai planuoti pajamų augimą“, – sako ekonomistas.

Jis prideda, kad yra tikimybė, jog planuojamas perteklinis biudžetas gali tapti deficitiniu.

„Iš tikrųjų yra nemaža grėsmė, kad kitais metais tas neatitikimo skirtumas išaugs ir gali net bendrą biudžeto balansą iš pertekliaus į deficitą nustumti, jei Lietuvoje ekonomikos variklis lėtės, ypač dėl išorinių veiksnių. Nes planai mažinti šešėlį taip pat labai glaudžiai susiję su ekonomikos augimu. Kai ateina ekonominis sulėtėjimas, ar neduok Dieve krizė, tada mokestiniai reikalai tampa svarbesni: uždirbti tuomet tiek daug nepavyksta, ieškoma kitų būdų kaip išgyventi arba palaikyti įmonės pajamų ir pelno dydį. Tada dažnai atsitinka taip, kad tas šešėlis išauga“, – mano Ž. Mauricas.

Butkevičius: planus įvykdė tik dėl parduoto turto

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius DELFI pasakojo, kad tokio atvejo, jog šių keturių pagrindinių mokesčių surinkimas neatitiktų prognozių, nebuvo jau penkerius metus. Pasak jo, yra grėsmė, kad metinis biudžeto pajamų planas bus neįvykdytas.

Reikia reaguoti į tokius signalus, jei tai tris mėnesius iš eilės vyksta. Tokių atvejų, galiu pasakyti, nebuvo beveik penkerius metus.
Algirdas Butkevičius

„PVM nesurinkimas būtų daug didesnis ir tikrai būtų neįvykdytas, jei jie būtų išlaikę PVM grąžinimą ūkio subjektams tame pačiame lygyje, koks buvo rugpjūčio ar birželio mėnesiais. PVM negrąžinimas rugsėjo mėnesį lyginant su liepos mėnesiu išaugo net 67 mln. eurų, o rugpjūčio mėn. palyginti su liepos mėn., PVM negrąžinimas išaugo 45 mln. eurų. Jei rugsėjo mėn. palyginsime su praeitų metų rugsėjo mėnesiu, PVM negrąžinimas išaugęs virš 220 mln. eurų. Taigi PVM negrąžinimas leidžia pakoreguoti biudžeto pajamas. Kuo daugiau negrąžini, tuo daugiau parodai, kad gavai pajamų. Jei sąžiningai atiduos PVM ūkio subjektams, tada tikrai yra grėsmės, kad metinis biudžeto pajamų planas bus neįvykdytas.

Reikia reaguoti į tokius signalus, jei tai tris mėnesius iš eilės vyksta. Sako, kad GPM dalis šiemet gyventojams daugiau grąžinta nei praeitais metais. Bet tokių atvejų, galiu pasakyti, nebuvo beveik penkerius metus“, – komentuoja socdarbiečių frakcijos narys A. Butkevičius.

Kalbant apie kitų metų biudžetą, A. Butkevičius ragina atkreipti dėmesį, kad vien priimti naujų mokesčių įstatymai pareikalaus papildomų 450 mln. eurų. Papildomai reikia įvertinti ir ženklų išlaidų didinimą – išlaidos augs apie 22 proc., beveik 2,122 mlrd. eurų.

A. Butkevičiaus nuomone, Finansų ministerija nenori atvirauti, kad biudžeto pajamų planus įvykdyti pavyko ne pagrindinių mokesčių surinkimu, o iš parduoto turto.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jie paprasčiausiai nenori atvirauti, bet visada tarptautiniame finansų politikos lygyje, jei kalbame apie biudžeto pajamų struktūrą, tai daugiausia dėmesio skiriama pelno, GPM, akcizų ir PVM mokesčiams. Dabar jie nurodo, kad biudžeto pajamų planas yra įvykdytas, bet tą pagrindinių mokesčių nesirinkimą pagal prognozes kompensuoja nekilnojamojo turto (NT) pardavimu. Kitose šalyse NT pardavimo pajamos net neįskaičiuojamos į biudžeto pajamų struktūrą, jos daugiau apskaitomos atskiroje programoje, kur lėšos jau skiriamos turto atnaujinimui ar įsigijimui. Jie iš esmės turėtų kalbėti apie pagrindinius paminėtus biudžeto pajamų šaltinius. O dabar rodo, kad 33 mln. eurų gavo iš turo pardavimo, kas ir išgelbėjo jų minusinį rezultatą konsoliduotame valstybės ir savivaldybės biudžete“, – sako jis.

Parlamentaro nuomone, stiprų signalą siunčia savivaldybių GPM surinkimo rodikliai.

„Aštuonis mėnesius rinko sėkmingai, bet kažkur nuo rugpjūčio nebesurenka GPM savivaldybės. Jos dar turi išsigelbėjimo ratą – žemės nuomos tarifas padidintas ir papildomai gauna nemažas sumas į savivaldybių biudžetą, tai leis dalinai kompensuoti GPM praradimą. Bet tai stiprus signalas. Be to, sparčiai augant darbo užmokesčiui turėtų augti ir pajamos iš GPM“, – prideda A. Butkevičius.

Jakeliūnas: klaidinga sakyti, kad nepavyksta surinkti mokesčių

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas mano, kad klaidinga teigti, jog nepavyksta surinkti mokesčių, kadangi konsoliduotas valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo daugiau nei buvo planuota. Tad tai yra tvirtas pagrindas planuojant kitų metų biudžetą.

Paklaidos visada buvo ir bus, šį kartą keli milijonai į vieną ar į kitą pusę esmės tikrai nekeičia.
Stasys Jakeliūnas

Pastebėjus, kad kiti pašnekovai teigia, jog atvejo, kuomet surinkti pagrindiniai keturi mokesčiai neatitiktų prognozių nebuvo jau penkerius metus, S. Jakeliūnas atsako, kad planavimas visuomet tobulinamas, o mokesčių surinkimo neatitikimai yra paklaidos ribose.

„Buvo suplanuota pakankamai ambicingas, apie 6–7 proc., mokestinių pajamų augimas. Tuo tarpu neapmokestinamųjų pajamų dydis reikšmingai padidintas, dėl to buvo sunku įvertinti, kaip tai paveiks visą surinkimą, tačiau į metų pabaigą mes matome, kad visa tai atitinka prognozes. Ekonomikos plėtra spartesnė nei planuota ir darbo užmokestis augo sparčiau nei biudžete planuojama. Tai galėjo prisidėti prie viršytų planų, o šį kartą matyti tos ekonominės prognozės atitiko tas prielaidas, kurios buvo įdėtos į biudžetą ir atitinkamai tada vykdymas sutampa su planuotais skaičiais.

Visų keturių minėtų mokesčių nesurinkimas yra vienos ar trijų dešimtųjų proc. punkto dalies. Tai sudaro kelis milijonus pagal atskiras grupes. Pavyzdžiui, jei PVM surinkta 2 mlrd. 677 mln. eurų ir tai yra 4,4 mln. eurų mažiau nei prognozuota, tai mažiau nei paklaidos riba. Yra daug veiksnių, kurie tai lėmė: ir sezoniškumas, ir kiti dalykai. Pasižiūrėjus rugsėjo mėn. surinkimą, praktiškai viršyti visi mokesčių planai ir, manau, kad devynių mėnesių rezultatas ypatingai geras savo vykdymo ir planavimo prasmėmis, nes viskas yra vienos arba 3–4 dešimtųjų proc. paklaidose“, – DELFI komentavo S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis informavo, kad jau kitą trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete bus nagrinėjamas 9 mėnesių biudžeto pajamų plano vykdymas. Šie rodikliai, kaip atskaitos taškas, bus naudojami diskutuojant apie kitų metų biudžeto projektą.

„Manau, kad viskas labai gerai, o ne kad kažko trūksta ir nesurenkama. Paklaidos visada buvo ir bus, šį kartą keli milijonai į vieną ar į kitą pusę esmės tikrai nekeičia“, – prideda jis.

Finansų ministerija: viskas – plano ribose

Finansų ministerija DELFI aiškino, kad išplatintame pranešime pateikiama bendra informacija, tačiau detali visuomet gali būti randama jų puslapyje.

Finansų ministerijos duomenimis PVM, akcizų ir GPM pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus nukrypimas nuo planuotų siekė 14,5 mln. eurų, t.y. surinkta 0,3 proc. mažiau nei planuota. Prie neišsipildžiusių prognozių prisideda ir pelno mokesčio įplaukos: jos – 2,7 proc. (15 mln. eurų) mažesnės nei prognozuota.

„Pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio gauta 4,4 mln. eurų (0,2 proc.) mažiau nei prognozuota, tačiau 90,4 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei surinkta 2017 m. atitinkamu laikotarpiu. Pajamų gauta mažiau dėl didesnių nei 2017 m. atitinkamą laikotarpį (ypatingai rugpjūčio – rugsėjo mėn.) PVM permokos grąžinimų.

Pajamų iš akcizų gauta 4,8 mln. eurų (0,4 proc.) mažiau nei prognozuota, tačiau 82,4 mln. eurų (8,3 proc.) daugiau nei surinkta 2017 m. atitinkamu laikotarpiu. Neigiamą įtaką pajamų surinkimui turėjo sumažėję cigarečių pardavimai.

Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio į valstybės ir savivaldybių biudžetus gauta 5,3 mln. eurų (0,4 proc.) mažiau nei prognozuota, tačiau 127,3 mln. eurų (10,8 proc.) daugiau nei surinkta 2017 m. atitinkamu laikotarpiu. Tai lėmė išaugę gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimai (2018 m. sausio – rugsėjo mėnesiais buvo grąžinta 133,1 mln. eurų, tai 32,3 mln. eurų arba 32,0 proc. daugiau nei buvo grąžinta per tą patį 2017 m. laikotarpį).

Nors avansinio pelno mokesčio pajamos viršijo planą, bendrą prognozės nevykdymą lėmė mažesnės nei tikėtasi metinio pelno mokesčio įmokos už įmonių 2017 m. finansinius rezultatus. Tam įtakos turėjo dėl didėjusių išlaidų investicijoms bei darbo užmokesčiui išaugusios įmonių sąnaudos“, – prastesnes nei prognozuota pajamas iš pagrindinių mokesčių paaiškino Finansų ministerija.

Laikomasi pozicijos, kad 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas bus plano ribose.

Prognozuotos bendros valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų šių metų sausio – rugsėjo mėnesių pajamos – 6 451,3 mln. eurų, o faktinės – 6 526,2 mln. eurų.

PVM gauta 2 677,4 mln. eurų, akcizų – 1 079,8 mln. eurų, pelno mokesčio – 545,7 mln. eurų, GPM – 1 304,3 mln. eurų, kitų pajamų – 483,9 mln. eurų.

DELFI primena, kad Seimui jau pateiktas 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas, kuris parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Planuojama, kad 2019 metų biudžeto pajamos sieks 10,587 mlrd. eurų. Daugiausia į biudžetą bus surenkama iš prekių ir paslaugų mokesčių (5,4 mlrd. eurų), iš jų daugiausiai surenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (3,8 mlrd. Eur) ir akcizų (1,5 mlrd. eurų). Iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių planuojama surinkti apie 2,5 mlrd. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (279)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Pritarta: Ignalinos AE uždarymui skirs visą Lietuvos prašomą sumą (68)

Trečiadienį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės...

Siūlo 20 proc. padidinti akcizą etilo alkoholiui (30)

Sveikatos apsaugos ministrui parlamentarui Aurelijui Verygai pasiūlius 10 proc. padidinti akcizų...

Startuoti „Amazon“ platformoje reikia 5 tūkst. eurų (3)

Prekybos milžinės „ Amazon “ užvaldymas, ko gero, daugelio verslų siekiamybė, mat,...

Šiaulių bankas perspėja dėl sukčių

Šiaulių bankas informuoja, kad pastarosiomis dienomis masiškai pradėjo plisti melagingi...

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (129)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Ekstremali situacija kelyje: greitosios pagalbos dispečerių konsultacija priminė siaubą

Noriu pasidalinti nutikimu, įvykusiu pirmadienį kelyje Kaunas – Vilnius . Sakyčiau, liūdni dėl...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (279)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (118)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (75)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (42)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...