Tokį permainų poveikį prognozuoja Finansų ministerija, antradienį išsamiau papasakojusi, kaip bus įgyvendinami planai.
„Nuo 2019 m. gyventojai patirtoms išlaidoms už įsigytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas galės susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio“, – pristatydamas permainas kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Labiausiai gyventojų realios pajamos turėtų augti dėl to, kad bus palaipsniui išplečiamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) taikymas.
Dabartinio 380 Eur NPD atitikmuo po perskaičiavimo bus 270 Eur. Palaipsniui šis dydis bus didinamas iki 470 Eur. Gaunantiems mažesnes pajamas NPD taikymas juntamas labiausiai, vos vieną kitą eurą išloš kurie uždirbs iki 2,5 vidutinių atlyginimo dydžio pajamas, ties kuriomis NPD poveikis pasibaigs.
Jau kitąmet socialinio draudimo įmokų nereikėtų mokėti už gautas sumas, viršijančias 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (t. y. 10 VDU per mėn.). 2019 m. „lubos“ būtų nuleistos iki 84 VDU per metus, o 2021 m. – 60 VDU per metus (5 VDU per mėn.).
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu VDU Lietuvoje yra 885 Eur (neatskaičius mokesčių).
Žadama, kad dėl mokesčių permainų per trejus metus visi darbuotojai pajus 1 mlrd. Eur naudą.
Kaip jau skelbta, gyventojų pajamų mokesčio tarifą planuojama didinti iki 21 proc., o socialinio draudimo įmokų tarifą pamažinti iki 18,5 proc.
Ministras V. Šapoka vylėsi, kad darbdavių, kurie blogai perskaičiuos darbuotojų atlyginimus, bus vienetai. Jiems bus numatytos griežtos sankcijos ir esą gudrauti „tikrai neapsimokės“. Vis dėlto jis nedetalizavo, kokios tos sankcijos bus.
Šie tarifai būtų taikomi po to, kai visų darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ būtų padidinamas 28,5 proc.
Dėl to siekiama, kad visi įstatymų projektai būtų priimti Seimo pavasario sesijoje (ji paprastai tęsiasi iki birželio pabaigoje). Esą taip bus užtikrinta, kad darbdaviai turės pakankamai laiko perskaičiuoti visus darbuotojų atlyginimus.
Tiesa, darbo mokesčių pakeitimo poveikio kai kurie darbuotojai nepajus. Ypač tie, kurie turi ne vieną gyvenamos paskirties būstą.
„Antras, trečias, ketvirtas būtent gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas apmokestinamas 0,3 proc. mokesčiu. Jeigu jo vertė viršys 220 tūkst. Eur, tada įsijungs dabartinė progresinė apmokestinimo sistema“, – kalbėjo V. Šapoka.
Kitaip tariant, ir toliau 0,5 proc. tarifas bus taikomas vertei, viršijančiai 220 tūkst. Eur, 1 proc. – viršijančiai 300 tūkst. ir 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. Eur.
Finansų ministerija viliasi, kad norėdami išvengti naujo NT mokesčio gyventojai nesukčiaus. Esą maždaug 30 Eur per metus, kuriuos turės sumokėti apie 70 proc. iš 220 tūkst. gyventojų, bus mažesnė nei, pvz., išlaidos notariniam NT sandorio tvirtinimui (pagal Civilinį kodeksą tokie sandoriai privalomai tvirtinami notarų).
Žadama, kad visiems, kas turės mokėti NT mokestį, VMI pateiks preliminarias šio mokesčio deklaracijas. Tikimasi, kad biudžeto pajamos iš išplėsto NT mokesčio taikymo padidės 11 mln. Eur.
Ministro teigimu, smulkų verslą Lietuvoje reikia puoselėti, dėl to vykdantiems individualią veiklą asmenims niekas neturėtų keistis.
V. Šapoka vylėsi, kad NT mokesčio bazės išplėtimas leis išvengti šios rinkos burbulų. Jis nesiėmė vertinti, kaip tai paveiks butų nuomos kainas.
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė žadėjo, kad šios institucijos paslaugos bus dar paprastesnės ir sumokėti mokesčius bus lengviau.
„Šiuo metu kalbame tik apie nuoseklų akcizo didinimą tabakui. Kitų akcizų pakeitimų šiuo metu nesvarstome“, – žadėjo V. Šapoka.
