Apie tai, kaip į darbo rinką sugrąžinti emigrantus, o, ypač, taip reikalingus talentus, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir Kauno LEZ įsikūrusios įmonės „Axioma metering“ vadovas Ignas Vosylius.

Pokalbis Žinių radijo laidoje:

Užsienio investuotojai dairosi talentų


Pasak E. Čivilio, tai, kad savo ateitį Lietuvoje matančių emigrantų skaičiai didėja, džiugina, nes visi tie žmonės yra reikalingi bei laukiami Lietuvoje. Tiesa, anot pašnekovo, užsienio verslai, besirenkantys investuoti į plėtrą mūsų šalyje, to taip pat nedaro atsitiktinai. Jų pasirinkimą nulemia svarbios aplinkybės.

„Tai yra ilgas procesas, lyginamas tarp skirtingų šalių ir nežinau, ar čia nudžiuginsiu, ar nuliūdinsiu, bet talentų problema yra šiaip visoje Europoje, visose Vakarų šalyse, kur yra pagrindiniai ekonomikos vystymosi tie židiniai. Ten talentų trūksta. Tarp tų blogiausių yra daromas pasirinkimas, kur yra geriausia situacija, tai, sakykime, tam tikri rodikliai, kaip, pavyzdžiui, talentų įsisotinimas arba kiek yra aukštos pridėtinės vertės kompanijų vienoje teritorijoje – irgi sufleruoja, kokia yra galimybė tuos talentus įdarbinti“, – teigė jis.

Kokie yra tie kriterijai, pagal ką investuotojai pasirenka šalį?

„Dažniausiai, tai priklauso nuo laikmečio, bet tie kriterijai daugmaž lieka tokie patys. Tarkime, vakar turėjome vieno labai didelio potencialaus investuotojo vizitą ir jis tiesiai šviesiai pasakė: pirmas dalykas yra rizika, ta prasme kriterijus yra suvokti, kokios čia yra rizikos ir kaip jas suvaldyti, žinant geopolitinį kontekstą.

Antras – talentai, o trečias yra kaštai, na, tai kiek mums tai kainuos, nes tą patį galima padaryti Vokietijoje, Anglijoje, tad klausimas – ar yra kažkokia ekonominė nauda tą daryti Lietuvoje. Dabar talentų klausimas jiems čia nėra kažkoks unikalumas, nes „Financial Times“, turintis FDI analitikos padalinį, daro visų užsienio investicijų projektų analizę ir pateikia statistiką, tai per pastaruosius 10 metų, mūsų regione, Centrinėje Rytų Europoje, talentų prieinamumas – yra 56 procentai to kriterijaus svarba, pagal ką pasirinko investuoti į lokaciją. Tuo tarpu antras kriterijus – artumas vietos rinkai – gal tik 20 procentų. Kitaip tariant, talentai, talentai ir dar kartą talentai“, – aiškino E. Čivilis.

Elijus Čivilis

Taigi, kalbant kitaip, tai, kiek Lietuva bus pasirenkama kaip vieta, kurioje bus investuojama, priklausys nuo to, ar įmonė Lietuvoje ras pakankamai darbuotojų. Pasak pašnekovo, šioje vietoje situacija priklauso nuo daugybės dalykų.

„Ilguoju laikotarpiu, yra faktas, kad yra daug priklausomybės nuo švietimo sistemos, nuo mūsų gebėjimų formuoti ateities darbo rinką, kuri atitiktų ateities ekonomikos poreikius, bet, trumpuoju laikotarpiu, ir ypač tokiuose sektoriuose kaip informacinių technologijų, mums reikia sprendimų čia ir dabar, kad išliktume konkurencingi toje investuotojų pritraukimo aplinkoje“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Tiesa, kalbant apie talentus, svarbu apibrėžti ir tai, ką tai reiškia.

„Kol kas mes įstatymų lygmenyje nesame apsibrėžę, kas yra talentas. Mes tai interpretuojame kaip aukštos pridėtinės vertės sektoriuje dirbantį žmogų, tai dabar klausimas – ar automobilį remontuojantis žmogus gali būti talentas? Jeigu jis yra primityvus šaltkalvis, darantis tokius tradicinius darbus, kaip, pavyzdžiui, ratų montavimas, padangų keitimas – jis nėra talentas, bet, jeigu jis yra programuojantis kažkokius sudėtingus variklio veikimo skaitmeninus dalykus – tada jis yra talentas, nes, kad tą darbą atlikti, tu turi būti išsilavinęs, būti žiniomis imlioje ekonomikos dalyje“, – teigė E. Čivilis.

Asociatyvioji nuotrauka

Šie žmonės – ilgai be darbo neužsibūna


Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos G. Sinkevičės, tenka pastebėti vyraujančius mitus, kad Užimtumo tarnyboje – talentų nėra, esą ten yra tik tam tikra kategorija žmonių, nenorinčių dirbti.

„Seniai tą mitą reikia griauti. Dabar yra ir tam tikri politiniai sprendimai, ir tam tikros socialinės garantijos, kurios suteikia tam tikras teises žmonėms, tai mes tikrai matome labai daug talentų ir išskirtinių talentų. Yra tokių talentų, kur, galbūt, ir tas įdarbinimas atrodytų labai sudėtingas, bet mes tikrai dirbame ir su investuotojais, ir su tam tikromis Lietuvos kapitalo įmonėmis, kur tie talentai labai sėkmingai integruojasi“, – pasakojo ji.

Anot pašnekovės, talentų paieškomis tikrai užsiima ir labai rimtos įmonės.

„Įdarbinome vieną žmogų atvykusį iš Amerikos, kuri buvo inžinierė, susijusi su kosmonautika, tai buvo įdarbinta ji čia Lietuvoje. Tik dabar išvyko atgal, kad pabaigtų magistro mokslus. Buvo nustebintos ir Lietuvos kapitalo įmonės, kurioms pritraukėme tokį darbuotoją, tiek ir pati moteris buvo labai nustebinta, kad per Užimtumo tarnybą ji tokį darbą gavo. Tai tų talentų tikrai yra išskirtinių ir jų yra ne vienetai“, – teigė G. Sinkevičė.

Užimtumo tarnyba

Jos teigimu, tokie žmonės „išgraibstomi“ labai greitai, o ir patys tikrai nesėdi vietoje.

„Talentingi žmonės išsigraibsto ir patys labai greitai, nes jie turi talentą susirasti darbą greitai. Užimtumo tarnybos indėlis čia nėra labai didelis, nes visame pasaulyje yra gaji metodika, kad, jeigu žmogus yra talentingas, kuriantis aukštą pridėtinę vertę ir patrauklus – jis, dažniausiai, ir pats labai greitai integruojasi, ir mes statistiškai matome, kad tas žmogus Užimtumo tarnyboje neilgą laikotarpį būna registruotas. Tokie žmonės, dažniausiai, ieškosi darbo savarankiškai“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau, pasak pašnekovės, reikia suprasti ir tai, jog tokių žmonių integracija užtrunka ilgiau.

„Tai negali būti kažkoks momentinis darbo pasiūlymas, dviejų savaičių ar mėnesio reikalas. Tai yra pakankamai ilga procedūra, yra 3-4 atrankiniai pokalbiai, nes tai yra darbas su investuotoju, darbas su rimtomis kompanijomis, kurios tokius talentus irgi visapusiškai įsivertina ir tas pats talentas irgi kelia tam tikrus reikalavimus.

Reikia suprasti, kad dabar žmonėms darbas nėra tolygu atlyginimui. Šitas dalykas jau seniai yra užmirštas ir dabar kiekvienas žmogus, ne tik talentas, apie darbą galvoja kaip apie atlygio paketą ir į tą atlygio paketą tikrai turi būti sudėta ir tam tikros garantijos, ir tam tikros naudos, ir tam tikri lankstesni grafikai. Žodžiu, tai sudaro visumą, kas yra patrauklu tiek talentui, tiek ne tokiam talentingam žmogui“, – teigė G. Sinkevičė.

Užimtumo tarnyba

Talentingų žmonių auginimas


Pasak Kauno LEZ įsikūrusios įmonės „Axioma metering“ vadovo I. Vosyliaus, kalbant apie talentus, vertėtų žvelgti į viską nuo pradžių.

„Mes šnekame apie talentus, kaip apie tokį baigtinį produktą, kur jie jau kuria tą pridėtinę vertę ir visi jų labai nori, ir dėl jų konkuruoja. Tas yra tiesa, bet, manau, daugiausiai dėmesio reikėtų skirti būtent tiems talentingiems žmonėms, kurie dar tik yra savo karjeros ir profesinio kelio pradžioje, kuriems reikia padėti tą talentą realizuoti ir išmokti tą pridėtinę vertę kurti. Tokių žmonių pas mus yra tikrai labai daug ir klausimas turėtų būti – prie kokių sąlygų ir kokioje sistemoje jie labiausiai atskleis?“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, tokie geidžiami talentai jau bręsta dabartinėse mokyklose ar universitetuose.

„Žiūrėkime į tokius tikrai gabius programuotojus. Jie programuoja nuo keliolikos metų ir tikrai ne 30-ties pradeda, nes kažkas pinigų pasiūlo. Apie tai aš kalbu“, – teigė P. Vosylius.

Ignas Vosylius

Tiesa, P. Vosyliaus manymu, apskritai, lietuviai yra gana kuklūs, tad ir atrasti tuos talentingus jaunus žmones nėra taip lengva.

„Esame nepelnytai per kukli tauta. Tas pats liečia ir verslą – verslas nemėgsta apie save šnekėti, nes dar spauda pasigaus, kažkaip pasuks ne tuo kampu, tai kam čia reikia. Aš manau, kad labai reikia ir, ypatingai, kalbant apie sėkmingus verslo pavyzdžius, apie įgyvendintus projektus, apie kažkokius sukurtus aukštos pridėtinės vertės produktus.

Tie jauni žmonės – jie nekvaili. Jie taip pat stebi rinką ir renkasi. Pirmiausia, jie turi apie save prasinešti, o kitas dalykas – jeigu tu nori tiesiai iš universiteto talentingiausius studentus prisitraukti, tu turi su universitetais dirbti. Mes savo ruožtu daug projektų su KTU, VGTU ir kitais techniniais universitetais vystome. Pas mus dėstytojai dirba ir tam tikras labai aukštos pridėtinės vertės funkcijas daro, tai, natūraliai, jie šneka savo klasėse, auditorijose studentams apie savo patirtis, tad, kuo tampresnis bendradarbiavimas, kuo daugiau viešumo apie teigiamus, gerus pavyzdžius – tuo tiesiog bus paprasčiau tiems patiems studentams ateiti“, – teigė pašnekovas.
Galimybių yra ir Lietuvoje

Neretai tokie talentingi jaunuoliai dairosi karjeros galimybių užsienio šalių kompanijose, tačiau, Kauno LEZ įsikūrusios įmonės „Axioma metering“ vadovo teigimu, tai ne visada yra pats geriausias pasirinkimas.

„Aš manau, kad dažnai žmonės, ypatingai pradžioje karjeros, pasirenka brand‘us, o nebūtinai pačią geriausią jiems karjeros pradžios stotelę. Mes turime irgi edukuoti juos, kad nebūtinai nuvažiavęs į „Google“ tu pradėsi ten kažkokius pasaulinio lygio projektus vesti į priekį. Greičiausiai pradėsi nuo labai siauros funkcijos ir galėsi po truputį užsirekomenduoti.

Būtent tai pradžiai, aš manau, lietuviškų įmonių tikrai yra stiprių, solidžių, kurios gali būti gerokai spartesnis akseleratorius augti ir mokytis, o tada – niekas nedraudžia vėliau į tą „Google“ išvažiuoti. Aišku, mes tokio lygio įmonių Lietuvoje neturime, bet turime tikrai nemažai solidžių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių tiek IT, tiek technologijų, gamybos ir, svarbiausia, eksporto srityje“, – teigė P. Vosylius.

Tiesa, pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos G. Sinkevičės, bendraujant su emigrantais, galima pastebėti, jog juos užsienyje traukia ne vien žinomi įmonių vardai.

„Mes matome, kad didžioji dalis asmenų, vis dėlto, tas lietuviško kapitalo įmones mato truputėlį kitaip negu užsienio kapitalo įmonės ir čia turbūt pagrindinis klausimas yra darbo kultūros klausimas pačioje įmonėje. Čia labai pritarčiau Ignui, kuris sakė, kad lietuviško kapitalo įmonės gal per mažai investuoja į komunikaciją ir į tą reklamą, kad parodytų save ir parodytų, kokią pridėtinę vertę jos kuria, kokia darbo kultūra yra tose įmonėse“, – dalijosi ji.

Anot pašnekovės, jeigu žmogus iš šalies emigravo prieš daug metų, jis su savimi išsivežė ir tam tikrus įsivaizdavimus ar tam tikrą patirtį apie lietuviško kapitalo įmones.

„Kultūra jiems gal atrodo tokia, kad tu dirbsi daugiau, gausi mažiau, neturėsi laisvadienių tiek, kiek norėtum, negalėsi suderinti šeimos ir darbo. Šis mitas dar yra gajus tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir, turbūt, tą reikėtų keisti“, – teigė G. Sinkevičė.

Situacija Lietuvoje gerėja


Kalbant apie jaunų žmonių švietimą apie jų karjeros galimybes Lietuvoje, pasak E. Čivilio, tam tikrais žingsniais, vedančiais link to, šiandien galime jau pasidžiaugti.

„Smagu tai, jog tau dalykų jau pradėjo vykti Lietuvoje, ko iki tol nėra buvę. Pavyzdžiui, dabar visi moksleiviai turi tokį dalyką, kaip profesinę orientaciją. Su juo susitinka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, ir su tais vaikais pasikalba apie tai, kas jiems sekasi, kokios yra galimybės jiems, ką jie galėtų dirbti.

Kitaip tariant, juos jau pakankamai anksti supažindina, kokios tos galimybės Lietuvoje. Man atrodo, tai yra unikali programa, kuri ką tik prasidėjo ir, manau, ji duos labai daug vaisių“, – pasakojo jis.

Anot pašnekovo, šioje vietoje vertėtų pakalbėti ir apie aukštąjį jaunuolių išsilavinimą.

„Mes girdime iš investuotojų, kad jie labai ragina turėti dvigubus diplomus. Na, ne visą laiką yra balansas tarp to, ką jaunas žmogus nori veikti ir, tarkime, kad yra perspektyvų darbo rinkoje. Tas labai puikiai šiaip dera. Gali būti ir muzikantas, ir gali būti programuotojas. Ką aš noriu pasakyti, kad tų tokių gerųjų užsienio praktikų mes tikrai Lietuvoje diegiame. Galbūt jos nėra tokios matomos ir per vieną dieną viskas nepasikeis, bet svarbus faktas yra tai, kad, žiūrint į Lietuvos darbo rinką, mes turime apie pusantro milijono dirbančiųjų. Žiūrime ir save lyginame su Europos Sąjungos struktūra, kaip susideda mūsų darbo rinka. Europos Sąjungoje tuose žiniose imliuose sektoriuose tie vadinami talentai sudaro apie 18 procentų darbo rinkos. Pas mus, Lietuvoje – apie 13,8, bet mes turime labai daug potencialo savo vidinę darbo rinką transformuoti į aukštą pridėtinę vertę“, – pasakojo E. Čivilis.

Asociatyvioji nuotrauka

Pasak jo, supratimas, kad Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta daug gero, stiprėja ir žiūrint į mūsų migracijos duomenis.

„Mes matome, kad 4 metus iš eilės Lietuvoje yra pozityvi migracija. Mes turime 70 tūkstančių dabar pernai atvykusių žmonių, iš kurių 80 procentų yra užsienio piliečiai, kiti – lietuviai. Mes matome, kad ekonomikoje yra šiaip dvi rolės. Arba tu esi donoras, taip, kaip Lietuva buvo iki šiol, kai žmonės išvažiuodavo ieškoti galimybių į Londoną, į Norvegiją ar kitur, arba tu esi epicentras ir traukos centras, į kurį atvyksta. Man atrodo, tas lūžio taškas įvyko per pastaruosius keletą metų ir Lietuva dabar jau yra tas regioninis centras, į kurį žmonės vyksta“, – tvirtino pašnekovas.