„Dėl pienininkystės mes išdėstėme keturios valstybės savo nuomonę: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Mes labiausiai nukentėjome ir mums reikia didžiausios paramos. Valstybės narės kategoriškai nei viena nepasakė, kad nereikia skirti, teigė, kad reikia tikslingai skirti, bet reikia pasižiūrėti, pasiskaičiuoti, kiek reikia. (...) Komisijos narys Dacianas Ciolosas pasakė, kad jis pasiruošęs padėti ir kad dabar komisaras siūlys Komisijai sprendimą ir manom, kad po trečiadienio turėtų paaiškėti, apie kokius pinigus kalbama ir kokios galimybės yra bei iš kokių lėšų tai bus padaryta“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė V.Baltraitienė.
Pasak jos, Lietuva prašo, kad EK kompensuotų žemdirbiams už smukusias pieno supirkimo kainas. Lietuva yra pateikusi prašymą, jog ūkininkams už laikotarpį nuo rugpjūčio pradžios, kai prasidėjo Rusijos embargas, iki Naujųjų metų padengtų 32 mln. eurų (110,5 mln. litų).
„Mes esam pateikę prašymą iki Naujųjų metų, kad pilnai būtų kompensuojamas pieno supirkimo kainų kritimas - tai 32 mln. eurų žemdirbiams. Bet, manau, turbūt už trumpesnį laikotarpį skirs“, - aiškino minsitrė.
Rugpjūčio pradžioje Rusija uždraudė žemės ūkio ir maisto produkcijos importą iš ES valstybių. Dėl šio draudimo smarkiai nukentėjo pieno gamintojai, nes smuko supirkimo kainos. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį siekė 786,7 lito už toną - 32,6 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 6,1 proc. mažiau nei šiemet rugpjūtį.