Institucija baigė tyrimą dėl galimai draudžiamo Lietuvos aludarių gildijos narių susitarimo. Kaip rašoma pranešime spaudai, nustatyti faktai leidžia teigti, kad ne vien rūpestis visuomenės sveikata lėmė aludarių susitarimą.
Konkurencijos taryba atlikdama tyrimą taip pat įvertino tiriamų subjektų pateiktus paaiškinimus, kad susitarimas negaminti stipraus alaus, buvo derintas su Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos tyrėjai atidžiai peržiūrėjo susirašinėjimą su ūkio subjektais ir nustatė, kad 2008 m. aludarių asociacijai buvo pateikta tarybos nuomonė dėl ketinamo priimti sprendimo riboti tam tikro stiprumo alaus gamybą. Rašte dėl aludarių garbės kodekso buvo nurodyta, kad Konkurencijos taryba pastabų neturi.
Pasak pranešimo, atsižvelgiant į tai, kad gavę tokį Konkurencijos tarybos raštą ūkio subjektai galėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl savo veiksmų teisėtumo, pranešime apie tyrimo išvadas siūloma netaikyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytos sankcijos – piniginės baudos.
Šiuo metu Konkurencijos taryba, remdamasi Europos Komisijos bei kitų valstybių narių praktika, panašaus pobūdžio konsultacijų ir nuomonės ūkio subjektams neteikia – norint įvertinti, ar ketinamas priimti ūkio subjektų sprendimas atitinka konkurencijos teisės reikalavimus, reikia atlikti išsamią visų reikšmingų aplinkybių analizę. Tokią analizę privalo atlikti patys ūkio subjektai, kuriems yra geriausiai žinomos visos su ketinamu priimti sprendimu susijusios aplinkybės.
DELFI primena, kad Lietuvos aludarių gildija vienija didžiuosius aludarius UAB „Švyturys– Utenos“ alus, UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“, AB „Volfas Engelman“.
Šiuo metu stipraus alaus ribojimas įstatymu yra įtvirtintas tik ribojant taros dydį. Alkoholio kontrolės įstatyme nurodoma, kad negalima prekiauti stipresniu nei 7,5 proc. alumi didesnėje nei 1 l taroje.
Iki lapkričio 6 d. galiojusiame Lietuvos aludarių gildijos garbės kodekse buvo įtrauktas susitarimas negaminti stipresnio nei 9,5 proc. alaus. Šiuo metu kodekso galiojimas yra sustabdytas.
