Advokatė Aušra Veselovaitė paaiškina, kad asmens gaunamos pajamos iš darbo santykių, t.y. darbo užmokestis, yra bendras sutuoktinių turtas. Tad jei tokios lėšos yra naudojamos kaupimui, tai lemia, kad ir sukaupta suma yra laikoma bendru turtu (aktyvu), kuriam bus taikomas santuokinio turto teisinis režimas.
„Iš to seka, kad pagal bendrą taisyklę, vieno iš sutuoktinio santuokos metu sukauptos lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir skyrybų atveju būtų dalinama pusiau, jei sutuoktinis, disponuojantis lėšomis, neįrodinėtų, kad pinigai jam priklauso asmeninės nuosavybės teise“, – paaiškina advokatė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys antrina, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, kuria būtų susitarta kitaip, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, santuokos metu pensijų fonde sukauptos lėšos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
„Santuokos nutraukimo atveju, pensijų fonde sukauptos lėšos galėtų būti dalijamos, t. y. vienas iš sutuoktinių turėtų teisę į pusę pensijų fonde santuokos metu sukauptų lėšų. Praktikoje tokių atvejų pasitaiko, nutraukiant santuoką, sutuoktiniai prisimena ne tik lėšas sąskaitose, bet ir gyvybės draudimo, taip pat pensijų kaupimo sutartis“, – teigia Š. Ruzgys.
Teoriškai turtas padalinamas, bet ar veikia praktiškai?
Pagal Civilinį kodeksą, net ir „Sodros“ mokama senatvės pensija ateityje galėtų būti laikoma bendra nuosavybe.
„Vadinasi, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarantys asmenys gali dalintis tik faktiškai gaunamą pensiją, o ne teisę į būsimą pensiją. Būsimos „Sodros“ pensijos suma negali būti apibrėžta, jos dydis gali keistis, o be to ji apskritai gali būti nemokama, jeigu nėra įstatymo nustatytų pagrindų (pvz., stažo). „Sodros“ senatvės pensija nemokama ir asmeniui numirus“, – komentuoja Š. Ruzgys.
Nors teoriškai pensijų fonde sukaupta suma turėtų būti padalinama sutuoktiniams skyrybų atveju, praktikoje viskas nėra taip paprasta. Advokatės nuomone, greičiausiai net nepavyktų šios taisyklės pritaikyti pensijų kaupimo atveju, nes tam reikalingas specialus teisinis reguliavimas, papildomos, aiškios taisyklės ir labai konkretus mechanizmas pirmiausia pradedant nuo to, kada sukauptos lėšos tampa turtu (įgijus teisę gauti išmokas, ar nuo kaupimo momento pradžios), kas šį turtą administruoja ir apskaito sąskaitose, kada, kam ir kokia tvarka pinigai išmokami tiek suėjus pensiniam amžiui, tiek ir kitais pagrindais – mirties atveju, ar įgijus teisę pagal įstatymą gauti išmokas nesuėjus pensiniam amžiui dėl sveikatos, ar kitais pagrindais.
„Galiausiai išmokos/sukauptos sumos dydis ir teisė ją pasiimti (visą iš karto, ar dalimis) bus aiški tik tada, kai asmuo pagal įstatymą tokią teisę įgis. Teisė į išmoką ateityje nėra tas pats, kas teisė gauti konkrečią pinigų sumą šiandieną. Todėl, jei šalys santuoką nuspręs nutraukti nesuėjus pensiniam amžiui greičiausiai nebus ką ir dalinti.
Nesant aiškaus teisinio mechanizmo, situacija tampa artima kaupiamojo draudimo santykiams. Ir nors ši paslauga gyvuoja jau seniai, net ir šiandieną vis dar galimi tam tikri interpretaciniai išvedžiojimai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei sutartis sudaroma trečiojo asmens naudai, ar tuo atveju, kai pats draudėjas yra ir naudos gavėjas. Tačiau, pavyzdžiui, sutarties terminas nėra suėjęs, o sutuoktinis apie investicinį draudimą ir sukauptas įmokas nieko nežino. Kaip žinia, nesuėjus terminui, ar neįvykus draudiminiam įvykiui (mirtis, liga) ir nenutraukus draudimo sutarties – kol pinigai neįkrinta į asmens sąskaitą, jie nėra tas aktyvas, į kurį sutuoktinis galėtų be išlygų pretenduoti ištuokos metu dalijantis turtą. Juolab, kad sukaupta ir išmokėtina suma, negali būti grindžiama vien tik sumokėtų įmokų suma ir įmokos, kaip tokios negalės būti nei dalinamos, nei paveldimos, negalima jomis ir laisvai disponuoti“, – DELFI komentuoja A. Veselovaitė.
Pasak jos, šiuo metu viešojoje erdvėje yra labai daug interpretacijų šiuo klausimu, o aiškios ir vienareikšmės pozicijos, pagrįstos įstatymu, ar nustatytų teisės aktais taisyklių nėra.
„Sunku pasakyti, ar pensiniuose fonduose sukauptos lėšos bus vertinamos išimtinai kaip asmeninis turtas, ar vis tik teisinių ginčų pagrindų formuosis teisės taikymo išaiškinimai ir dėl kito sutuoktinio teisės pretenduoti į sukauptą aktyvą“, – sako ji.
Pensijų fonde pinigai laikomi iki pensinio amžiaus
LIPFA prezidentas Š. Ruzgys komentuodamas DELFI pabrėžia, kad iš esmės turto pasidalijimas nutraukiant santuoką yra sutuoktinių susitarimo dalykas, taigi kaip bus susitarta konkrečiu atveju, priklauso nuo jų pačių ar nuo juos atstovaujančių advokatų.
Tad iš esmės galima susitarti taip, kad skyrybų atveju asmuo dabar sumoka pusę pensijų fonduose sukauptos sumos, o pats pinigus atsiima sulaukęs pensinio amžiaus. Mat nesulaukus pensinio amžiaus iš antrosios pakopos pensijų fondo lėšų neišimsi.
Kompensaciją už kaupiamas lėšas galėtų įpareigoti išmokėti teismas, tačiau ir čia nėra mechanizmo, kokio dydžio kompensaciją iš tiesų reikėtų skaičiuoti.
„Niekas negali asmens versti nutraukti sudaryti kaupiamojo draudimo sutartį, o sprendimą įpareigoti išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už kaupiamąjį draudimą gali priimti tik teismas. Teismų praktika dėl investicinio kaupiamojo draudimo išmokų ir/ar teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į išmoką jau yra suformavusi tam tikrą nuoseklią teisės taikymo praktiką, tuo tarpu su lėšomis pensijų kaupimui mes dar neturime labai aiškaus, išgryninto teisinio mechanizmo.
Derėtų nepamiršti, kad situacija su pensijomis nėra tokia paprasta. Tai ne pervestos lėšos į asmeninę sąskaitą, kuriomis mes patys ir disponuojame. Tai dinamiška, o ne statiška teisė į ateities išmoką. Būtent išmokos dydis, jos mokėjimo terminas/data nėra aiškus ir konkretus, o tik prognozuojamas. Niekas negali pasakyti, kokia tiksliai suma bus tai datai, kai sueis terminas dėl teisės ją gauti. Jeigu kaupiame savo pensijai, termino suėjimo (pensinio amžiaus), ar mirties momentu tas krepšelis susiformuoja ir iš principo galės būti užfiksuotas, nes būtent įstatyme įvardintas įvykis ir lems teisę į išmoką bei pinigų išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Bet skyrybų atveju pensinis amžius ir juo labiau mirties faktas neegzistuos, todėl ne tik nežinosime, bet net ir neapskaičiuosime, kokia yra/gali būti sukaupta suma ir, ar iš principo skyrybos yra tas įvykis, kuris sudaro teisinį pagrindą dalinti, tai, ko iš esmės lyg ir nėra ir dar galvoti, kaip apskaičiuoti pusę priteistinos sutuoktiniui sumos nuo sukauptų pensijos įmokų. Kaip tuo atveju, jei kaupia pensijai abu sutuoktiniai ir įmokos mokamos neidentiškomis sąlygomis, skiriasi mokėjimo terminas ir įmokos dydis – koks tuomet galėtų būti kompensacinis mechanizmas?“, – situacijos sudėtingumą praktikoje aiškina advokatė A. Veselovaitė.
Ji taip pat prideda, kad reikėtų suprasti, jog žmogus ateityje nebūtinai gaus tiek, kiek įmokėjo. Suma gali būti didesnė arba mažesnė priklausomai nuo administravimo kaštų, investicijų rizikos ir kitų priežasčių.
„Mes kalbame apie hipotetiškai apskaičiuotą išmokos sumą, kurios dydžiui įtaką gali daryti labai įvairūs veiksniai – pradedant įstatymine baze, kuri Lietuvoje nuolat keičiasi, įtakos gali turėti ir investicijos, praradimai ir panašiai. Ištuokos atveju nėra taip vadinamo draudiminio įvykio (pensinio amžiaus, mirties fakto ir pan.), todėl nėra ir dalintino pinigų krepšelio, asmuo turės tik teisę su tam tikromis sąlygomis gauti hipotetišką išmoką ateityje“, – svarsto advokatė.