Mokės pirmą kartą
Skaičiuojant, kad dėl Lietuvoje vyraujančių kintamų palūkanų portfelio ir didelio bankų likvidumo jų pelnai gali smarkiai išaugti ir šiemet pasiekti milijardą eurų, buvo nuspręsta imtis solidarumo įnašo įvedimo.
Toks priimtas įstatymo pakeitimas tada sulaukė nemažo pasipriešinimo. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi ir į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. Kaip buvo teigiama pranešime, LBA vylėsi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms.
Gitanui Nausėdai pasirašius laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, jis liko, o netrukus artėja terminas, kada bankai turės susimokėti už II šių metų ketvirtį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad yra numatyta, jog įnašą turės mokėti visi Lietuvoje įsteigti ir veikiantys bankai, ES licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai bei kredito unijų finansinės grupės.
„Jis bus apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, o mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį.
Įnašo bazė – grynųjų palūkanų pajamos, apskaičiuotos taikant solidarumo įnašo nustatytus principus“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie terminus, atstovė teigė, kad numatyta, kad iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra pirmas avansinio įnašo deklaravimo ir sumokėjimo terminas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 16 d. (kada priimtas įstatymas-red.) iki 2023. birželio 30 d.
Avansinis įnašas už š. m. III ketvirtį turės būti sumokėtas iki 2023 m. lapkričio 30 d., o už š. m. IV ketvirtį – iki 2024 m. vasario 28 d.
Visas metinis įnašas valstybės sąskaitoje už 2023 m. privalės būti sumokėtas iki 2024 m. birželio 15 d. Aiškinta, kad iki šio termino peržiūrimi visi praėjusių laikotarpių avansiniai įnašai, o, esant poreikiui, patikslinamos galutinės mokėtinos/grąžintinos įnašų sumos, fiksuojamos metiniu įnašu.
„Svarbu paminėti, kad įnašo mokėtojai informaciją VMI apie mokėtiną solidarumo įnašą turi pateikti iki rugpjūčio 31 d., tad šiuo metu VMI tokių duomenų apie preliminarias sumas neturi“, – teigė R. Virvilienė.
Suplauks milijonai
„Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė skaičiavo, kad iki rugpjūčio pabaigos „Luminor“ į valstybės biudžetą sumokės beveik 7 mln. Eur.
„Tai pirmasis laikinojo solidarumo mokesčio įnašas, skaičiuojamas nuo antrąjį ketvirtį gautų grynųjų palūkanų pajamų sumos“, – sakė ji.
Kaip tikino, per antrąjį ketvirtį „Luminor“ uždirbo 53,2 mln. eurų, grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, padidėjo 81 proc.
„Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius „Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse siekė 113,4 mln. eurų, tai yra 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Jo augimą lėmė smarkiai padidėjusios grynosios palūkanų pajamos, kurių didėjimas tiesiogiai koreliuoja su ECB pinigų politika ir didinamomis bazinėmis palūkanų normomis. Šį efektą gerokai sustiprino tai, kad bazinės palūkanos daug metų buvo palaikomos labai žemo lygio“, – sakė I. Baltrušaitienė.
„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas tikino, kad kol kas tikslus solidarumo įnašo dydis nėra apskaičiuotas.
Panašiai kalbėjo ir SEB banko atstovas. Buvo aiškinama, kad solidarumo mokestį bankas mokės rugpjūčio 31 dieną, todėl kol kas duomenų bankas neteikia.
„Citadelė“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis tikino, kad mokestis turi būti sumokėtas iki rugpjūčio galo, todėl tikslios mokėtinos sumos jie dar taip pat neturi.
„Šiaulių banko“ komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė tikino, kad jų bankas tokio mokesčio už II ketv. nemokės.
„Solidarumo mokesčio įstatymas mums yra taikomas, tačiau dabartiniais duomenimis už 2023 m. Šiaulių bankas solidarumo mokesčio gali nemokėti.
Šiaulių banko grupė per pirmąjį pusmetį uždirbo 43,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno“, – sakė ji ir aiškino, kad mokestis nebus mokamas atsižvelgiant į tam tikrus punktus, numatytus įstatyme.
Lietuvos banko atstovai tvirtino tikslių sumų iš bankų dar neturintys.
Mokesčiai bankams – ne tik Lietuvoje
Siekdama sušvelninti didelės infliacijos ir palūkanų normų kilimo poveikį piliečiams, Italijos vyriausybė įvedė 40 proc. mokestį bankams, kuriuo siekiama sumažinti perteklinį pelną.
Kaip skelbė ELTA, tokiu būdu Roma tikisi surinkti „kelis milijardus“ eurų, kad palengvintų visuomenei tenkančią naštą, sakė Italijos ministro pirmininko pavaduotojas ir partijos „Lega“ lyderis Matteo Salvini.
Nuspręsta, kad toks mokestis bankams bus laikinas ir galios tik šiais metais.
Italijos bankai šiuo metu gauna didelius pelnus dėl didelių paskolų palūkanų normų. M. Salvini sakė, kad naująja priemone siekiama padėti šeimoms ir įmonėms, kurioms sunku išsilaikyti.
Taip pat skelbta, kad Latvijos centrinis bankas palaiko šalies finansų ministerijos ketinimus pritaikyti bankams privalomą avansinį pelno mokestį, kuris sudarytų 20 proc. ankstesnių metų pelno.
„Bankams ir visam finansų sektoriui taikomas avansinis mokestis, sudarantis 20 proc. viso pelno, leidžia Latvijai teisėtai surinkti pelną, gautą vykdant veiklą šiais metais“, – tvirtino ministras.
Komerciniams bankams dideles pajamas neša didėjančios mėnesinės skolininkų įmokos, o ne augantis skolininkų skaičius.
Latvijos centrinis bankas tikisi, kad komerciniai bankai pradės labiau rūpintis savo klientais ir aktyviau dalyvaus ekonomikoje. Dėl to bankas palaiko finansų ministerijos siūlymą, rašė ELTA.
Mokestis bankams yra ir Ispanijoje. Ji dviems metams yra įvedusi 4,8 proc. mokestį bankų palūkanų ir komisinių pajamoms.
Lietuva lėšas skirs gynybai
Lietuvoje laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Įstatymo projekte buvo siūloma, kad iš bankų surinktos lėšos būtų panaudotos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Jau anksčiau buvo skaičiuojama, kad priėmus įstatymą 2023 metais į valstybės biudžetą galėtų būti surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
