Anot ekonomisto, Lietuva neturėtų baimintis dar didesnio biudžeto deficito, kadangi skolinimosi kainai išaugus iki netvaraus lygio, į pagalbą, jo vertinimu, veikiausiai atskubėtų Europos Centrinis Bankas (ECB).
Liepos mėnesį pirmą kartą per vienuolika metų ECB paskelbus apie bazinių palūkanų normų didinimą, lygiagrečiai buvo pasiūlyta nauja priemonė, kuri, kilus poreikiui, turėtų padėti valstybėms narėms susitvarkyti su skolinimosi kaštų pabrangimu ir užtikrinti sklandų griežtinamos „pinigų politikos perdavimą“ euro zonos šalims narėms.
Nors pinigų politikos Transmisijos apsaugos instrumentu (angl. Transmission Protection Instrument) vadinama priemonė „ex ante“ nebus apribota savo pirkimų apimtimis, jos taikymui Valdančioji taryba yra numačiusi konkrečias „tinkamumo“ sąlygas.
ECB prezidentė Christine Lagarde akcentuoja, kad TPI galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu šalis narė laikosi Europos Sąjungos numatytų fiskalinių taisyklių, nesusiduria su rimtu makroekonominiu disbalansu, valstybės skola ir makroekonominė politika yra tvari ir patikima.
Būtent dėl šių kriterijų SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis sako abejojantis, kad kuriai nors euro zonos valstybei vykdant neatsakingą fiskalinę politiką, centrinis bankas nieko nepaisydamas nuspręstų mesti šį „gelbėjimo ratą“.
A. Izgorodinas: jeigu labai reikės, galėsime paprašyti ECB pagalbos
Kaip aiškina A. Izgorodinas, ekonomikos lėtėjimo kontekste Lietuvai būtina vykdyti anticiklinę biudžeto politiką. Būtent skolinimasis, jo požiūriu, būtų vienas iš lėšų šaltinių, kuriomis Vyriausybė galėtų dar labiau skatinti ekonomiką.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet svertinė palūkanų norma sieks apie 2,3–2,6 proc., o skolos administravimo išlaidos sudarys apie 287 mln. eurų. Tačiau nepaisant to, kad ateinančiais metais Lietuvai gali tekti skolintis dvigubai brangiau, ekonomistas ragina dėl to per daug nesijaudinti.
„Rinkose pakankamai grėsminga riba, kai skolintis jau šiek tiek rizikinga, yra 7 proc. Lietuva 10–ies metų laikotarpiui dabar gali pasiskolinti už 4 proc. Valstybės skolinimosi kaina tikrai išaugo, lyginant su šių metų pradžia, bet aš kol kas tame nematyčiau labai daug dramos. Jeigu labai reikės, mes galėsime paprašyti pagalbos iš Europos Centrinio Banko“, – Eltai kalbėjo A. Izgorodinas.
Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad visos šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis, siekiantis maždaug 43 proc., yra palyginus nedidelis, kadangi tokių euro zonos šalių, kaip Italijos, bendra skola viršija 150 proc. nuo BVP.
Tuo atveju, jeigu už didelį šalies pajamų ir išlaidų disbalansą rinkos ir imtų bausti, A. Izgorodinas tikina, kad valstybei būtų padedama taikant TPI.
„ECB stebi situaciją rinkose ir jie patys viduje priima sprendimą, prieina prie išvados, ar valstybė turi problemų dėl skolinimosi rinkose, ar valstybė gali pasiskolinti normaliu režimu. Jeigu ECB mato, kad šalis turi problemų dėl skolinimosi rinkose, jie tada įsikiša ir tam tikrą laiką, ad hoc principu, padeda valstybei, kol valstybės skolinimosi kaina grįžta iki prieinamo lygio“, – mano jis.
E. Petrulis: TPI susijęs su gana griežtomis sąlygomis
Vis tik, E. Petrulis atkreipia dėmesį, kad šis ECB įrankis nebūtų taikomas „automatizmo“ principu. Kaip pažymi analitikas, apie TPI apskritai pradėta kalbėti siekiant nuraminti rinkas. Pinigų politikos formuotojai tikisi, kad vien tokios priemonės egzistavimas prislopintų euro zonos šalių skolų kainų įsibėgėjimą.
Todėl, SEB analitiko požiūriu, naivu tikėtis, jog valstybei vykdant neatsakingą fiskalinę politiką, rinkos dalyvių požiūris į tos šalies kreditavimo sąlygas ir galimybes išliktų nepakitęs.
„Tai tikrai nėra gelbėjimas, kuris daroma nepriklausomai nuo to, ką šalies Vyriausybė sugalvoja.“, – tvirtino jis.
Taip pat, E. Petrulis akcentuoja, kad centrinio banko Valdančioji taryba, vertindama, ar tam tikrai valstybei TPI galėtų būti pritaikomas, laikytųsi ir tam tikro „sąlygotumo principo“.
„Mechanizmas susijęs su gana griežtomis sąlygomis. Jeigu valstybė nukrypsta nuo tam tikrų fiskalinio tvarumo kriterijų, jis būtų taikomas su sąlyga. Patvirtinami labai aiškūs kriterijai, kaip per gana protingą laiką yra grįžtama prie tvaraus fiskalinių rodiklių lygio“, – aiškino SEB ekspertas.
Neatmeta tikimybės, kad ECB požiūris taps „minkštesnis“
Tačiau A. Izgorodinas ECB pareiškimus dėl TPI aktyvavimo kriterijų siūlo vertinti „tarp eilučių“. Jo vertinimu, Europai bandant išspręsti aukštų energetikos kainų problemas, taikant plataus masto skatinimo priemones, ne viena valstybė susidurs su skolinimosi kainos kilimo problema, todėl centrinis bankas paprasčiausiai negalės likti nuošalyje.
„Sakyčiau, kad ECB labiau politiškai spaudžia šalis nepersistengti, nesiimti tokių skatinimo priemonių, kaip per kovidą, kai pinigai buvo masiškai spausdinami ir kišami į rinką. Bet mano nuojauta man sako, kad šių metų pabaigoje, arba kitų metų pirmą ketvirtį ECB turės vėl įsikišti į rinkas ir padėti. Ne vienai euro zonos valstybei, bet iš karto kelioms. Probleminių šalių, manau, bus tikrai nemažai“, – tikino A. Izgorodinas.
Tikimybės, kad euro zonos pinigų politikos formuotojai visgi bus nuolankesni, negu jie kalba dabar, neatmeta ir E. Petrulis.
„Sutikčiau su nuomone, kad iškilus klausimui, ar truputį primerkti akis ties rodikliais, ar rizikuoti visos euro zonos stabilumu, ECB galbūt pasižiūrėtų minkščiau. Kaip sakoma: „euro zona yra stipri tiek, kiek stipri silpniausia jos jungtis“. Matyt, ECB neturėtų laisvės ir komforto būti labai griežtas, jeigu abejonių dėl šalies mokumo tikrai iškiltų“, – svarstė SEB analitikas.
ECB prakalbus apie palūkanų normų kėlimą, vėl susidurta su euro zonos fragmentacijos rizika
Apie naujos priemonės poreikį imta kalbėti po to, kai ECB nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir nuo liepos imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.
Nors 19 euro zonos šalių ir naudojasi ta pačia valiuta, tačiau kiekviena sudaro savarankiškus biudžetus ir prisiima skolinimosi įsipareigojimus, dėl to Centrinio Banko planai padidinti bazines palūkanų normas mažiau fiskaliai drausmingų šalių skolinimosi kainą išaugina labiau nei deficito išvengiančioms šalims.
Todėl, siekiant, kad pinigų politikos sprendimai visas šalis nares paveiktų panašiai, kartu su sprendimu padidinti palūkanas, ECB liepą paskelbė apie naują pinigų politikos instrumentą.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus tuomet TPI apibūdino, kaip „iš principo bazuka“, kuri „ex ante“ nebus apribota savo pirkimų apimtimi.
Tuo metu ECB vadovė Ch. Lagarde, pristatydama šį instrumentą, pabrėžė, kad ECB būtų linkęs jo nenaudoti. „Tačiau jeigu jį panaudoti teks, mes nedvejosime“, – tuomet kalbėjo ji.
Ši priemonė leis euro sistemai vykdyti vertybinių popierių pirkimus antrinėje rinkoje. Banko pranešime teigiama, kad šiuo instrumentu būtų supirkinėjamos tų jurisdikcijų obligacijos, kurios susidurtų su finansavimo sąlygų pablogėjimu, nesusijusiu su priežastimis, nulemtomis konkrečiai šaliai būdingų bruožų.
Metinė infliacija euro zonoje rugsėjį pašoko iki 10 proc., rodo oficialūs duomenys.
