Eksportas mažėja
Paskelbti duomenys rodo, kad eksporto iš Lietuvos į Kiniją apimtys mažėja, – dar apie praėjusį trečiadienį skelbtus naujausius gruodžio mėnesio Statistikos departamento duomenis kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jis skaičiavo, kad Taivanas, kalbant apie gruodį, dar nekompensavo Lietuvos eksporto Kinijoje praradimų ir, kaip teigė, 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Taivaną apimtys padidėjo tik 0,9 mln. Eur, kai, tuo tarpu, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimtys sumažėjo 15,2 mln. Eur.
„Bendros Lietuvos eksporto (lietuviškos kilmės prekių eksportas ir reeksportas-red.) į Taivaną apimtys padidėjo 1 mln. Eur, tuo tarpu bendros Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys nukrito 17,6 mln. Eur
Įdomu ir tai, kad 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, lietuviškos kilmės prekių į Kiniją eksportas nukrito 6,5 karto. 2021 m. gruodį bendros lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją apimtys siekė 2,7 mln. Eur, kas reiškia, kad praėjusių metų pabaigoje į Kiniją beveik nieko neeksportavome“, – kalbėjo jis bei pridūrė, kad bendrai, žiūrint iš eksporto perspektyvos, kol kas Lietuvos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu pokyčiai atnešė daugiau žalos nei naudos.
Ekonomistas pabrėžė, kad ypač įdomiai atrodo ir lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją metiniai pokyčiai pagal smulkesnius prekių segmentus.
„Skaičiai rodo, kad Kinija kerta per didžiausias lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją segmentus“, – išvadas darė jis.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją struktūroje dominavo baldai, optikos, matavimo, precizikos instrumentai, įvairūs chemijos produktai, elektros mašinos ir įranga, mediena ir medienos dirbiniai.
Maisto eksportuotojai: gaila įdirbio, laiko ir pinigų
Kinijai pareiškus, kad nuo trečiadienio šalis stabdo ir lietuviškos jautienos, pieno produktų bei alaus importą iš Lietuvos, reaguodamas į Kinijos veiksmus Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas kalbėjo, kad tai asociacijos nariams nebuvo didelė naujiena, tačiau, kaip tikino, žlugo viena perspektyviausių rinkų.
„Kažkokios rinkos užsidaro, kažkokios atsidaro, ieškome kitų kanalų. Tiesiog įdirbis į Kiniją buvo padarytas didelis, todėl gaila įdirbio, laiko, pastangų ir pinigų, kurie buvo ten sudėti.
Tie visi staigūs veiksmai būna netikėti, ir buvo, kai prasidėjo krovinių stabdymai ir nesklandumai <…>, bet mes jau tikėjomės, kad gali būti nutrauktas eksportas iš Lietuvos.
Tas nepalankus fonas įneša savotiškos įtampos ir nežinomybės, o tokiomis sąlygomis yra ir per daug neįsijaučiama, kad čia viskas bus gerai“, – kalbėjo atstovas ir pabrėžė, kad žinia iš dangaus netikėtai nenukrito.
Pasak jo, netgi galima sakyti, kad dabartinė žinia dėl eksporto į Kiniją uždraudimo buvo tik oficialumas, nes eksportas į šią šalį nevyko jau kuris laikas.
„Faktas jau buvo įvykęs. Neformaliame lygyje tai Kinijos įmonėms buvo paskelbta jau anksčiau, mūsų klientai pradėjo nedaryti užsakymų“, – teigė G. Bagušinskas.
Paklaustas, kokius praradimus įmonės skaičiavo dėl nutrūkusio eksporto, atstovas kalbėjo, kad tam tikroms įmonėms nuostoliai gali siekti ir pusė milijono.
„Didesnėse įmonėse praradimai siekia iki 500 tūkst. Eur, o mažesnių įmonių pardavimuose Kinija sudarydavo pavienius, atskirus, nesistemingus užsakymus, tai ten skaičiai gali būti simboliniai, apie dešimtis tūkstančių“, – sakė jis.
Visgi, kaip pridūrė, Kinija buvo iš tų rinkų, iš kurių buvo tikimasi daugiausia.
„Buvo jaučiamas potencialas ateičiai, ji figūravo tarp perspektyviausių Top 3 rinkų, tai galima sakyti, kad praradome rinką, kuri buvo pilna vilčių ir perspektyvų augti“, – apibendrino G. Bagušinskas.
Dabartinis scenarijus – ne prasčiausias galimas
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad tokia šalis, kaip Kinija, yra sunkiai prognozuojama ir tai, ko ji gali imtis, yra visiškai nenuspėjama, tačiau, kaip pridūrė, dabartinė situacija, ko gero, dar nėra blogiausias scenarijus, kurio būtų galima tikėtis ateityje.
„Sunku pasakyti, kokie gali būti kiti scenarijai, diapazonas yra pakankamai platus, nes tokių atvejų pasaulio istorijoje nėra buvę ir, apskritai, tokios ekonominių sankcijų kovos yra pakankamai ne senas reiškinys. Daugiau būdavo embargai. Kinija, dabar yra dar kitoks žaidėjas, nes sankcijas taiko neoficialiai.
Ši šalis yra sunkiai prognozuojama, todėl manau, kad pats prasčiausias scenarijus būtų, jei Kinija pradėtų dar stipriau spausti ir kitas savo prekybos partneres.
Kažkiek tokią situaciją jau ir turėjome, turime, bet viskas gali būti dar platesnio masto, nes Kinija labai didina savo ekonominę galią ir besivaržydama su JAV, Vakarais, tarsi bando prie savęs „prisirišti“ tam tikras šalis ekonomiškai. Tai Afrika, Amerika, Pietryčių Azijos šalys“, – sakė ekonomistas.
Visgi ilguoju laikotarpiu, kaip pabrėžė, Lietuva, ekonomisto nuomone, gali išeiti ir kaip nugalėtoja.
„Taip pat buvo ir su Estija, kuri anksti nusisuko nuo Rusijos, o mes bandėme būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
Šiuo atveju, pirmasis žingsnis neabejotinai atneš ekonominių nuostolių Lietuvai ir didelis klausimas, kaip mums toliau seksis kalbant apie mūsų investicinę aplinką“, – teigė Ž. Mauricas.
Geriausias įmanomas scenarijus, pasak ekonomisto, yra tas, kad Lietuvos ir Kinijos konfliktas bėgant metams pasimirš ir prekyba po truputį atsigaus.
„Bet čia jau reikės nemažai laiko, bent kokio penkmečio“, – teigė ekonomistas.
Ministerija: Kinija, tikėtina, toliau ieškos būdų sukurti kliūtims
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiktame komentare aiškino, jog kaip parodė statistikos departamento skelbti duomenys, gruodžio mėnesį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją smuko 85 proc., lyginant su praeitų metų atitinkamu mėnesiu ir tai yra tiesiogiai siejama su Kinijos veiksmais prieš Lietuvą.
„Visgi absoliučiomis sumomis praradimai tesiekia 15 mln. Eur. Tuo pat metu, Lietuvos bendras eksportas gruodžio mėnesį į kitas rinkas išaugo beveik 29 proc., arba 457 mln. Eur, lyginant su praeitų metų gruodžio mėnesiu.
Iš 15 mln. eurų eksporto apimčių į Kiniją kritimo, 40 proc. yra įvairios elektronikos ir optinių įrenginių, įskaitant ir lazerių, segmente, beveik 20 proc. – chemijos gaminių segmente, 18 proc. – baldų segmente. Būtent šiose sektoriuose dirbančios įmonės labiausiai nukentėjo nuo Kinijos taikomų priemonių Lietuvai“, – teigė ministerija.
Taip pat buvo aiškinama, kad Kinija, siekdama daryti nuolatinį spaudimą Lietuvai, galimai ir toliau tęs neoficialias sankcijas Lietuvai, pirmiausiai formuodama negatyvų Lietuvos įvaizdį.
„Tad nenorėdami pakenkti savo įmonių veiklai, kinų verslininkai vengia vykdyti prekybą su Lietuva. Uždraudus importuoti minimus maisto produktus, tikėtina, toliau gali būti ieškoma būdų, kaip sukurti oficialias kliūtis ir kitoms prekių kategorijoms, kurias Lietuva eksportavo į Kiniją, taip stengiantis legalizuoti dabar taikomus neoficialius metodus“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš kurį laiką patvirtino naują paskolų priemonę, kuria jau gali pasinaudoti verslas ir kreiptis į „Invegą“. Įgyvendinant šią priemonę 100 mln. eurų paskolų forma yra skiriama įmonių apyvartinėms lėšomis ir 100 mln. eurų investiciniams projektams. Tai pirmoji iš kelių suplanuotų paramos priemonių, kuriomis galės pasinaudoti ir nuo Kinijos ekonominio spaudimo nukentėjęs verslas.
Šimonytė: Kinijos žingsnis nekelia problemų Lietuvai
Kinijai oficialiai paskelbus apie stabdomą kai kurių produktų importą iš Lietuvos, pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, kad dėl šio sprendimo Lietuvai jokių pasekmių nėra, nes tiekėjai produkcijos ten jau neeksportuoja ir yra radę naujų rinkų, skelbė BNS.
„Mano žiniomis, praktinės problemos šiuo metu dėl tokio sprendimo nėra, kadangi eksportas į Kiniją tos produkcijos pastaraisiais mėnesiais nevyksta, tiek eksportuotojai yra persiorientavę į kitas rinkas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Ukrainoje viešinti I. Šimonytė.
Ji teigė nesiimanti interpretuoti, kokios realios priežastys tai lėmė.
Redakcija primena, kad Kinijos generalinė muitinės administracija trečiadienį Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnybą informavo, kad stabdomas lietuviškos jautienos, pieno produktų ir alaus importas, o priežastis – dokumentų trūkumas.
Kinija yra didžiausia pasaulyje jautienos importuotoja, tačiau importas iš Lietuvos yra minimalus. Kinijos muitinės duomenimis, šalis pernai iš viso importavo 2,36 mln. tonų jautienos, įskaitant 775 tonas iš Lietuvos.
