Nelegaliai automobilius pardavinėję panevėžiečiai aiškinsis teisme – galėjo nesumokėti per 63 tūkst. eurų mokesčių

Trys automobilius internetu pardavinėję panevėžiečiai stos prieš teismą dėl stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, sukčiavimo, o vienas iš jų – dar ir dėl dokumentų klastojimo. Iš viso už parduotus automobilius asmenys į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti daugiau nei 63 tūkst. eurų mokesčių. Be to, asmenys galimai neteisėtai gavo Užimtumo tarnybos išmokas, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

Ikiteisminį tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) perduotą informaciją apie vieno iš asmenų vykdomą iš Suomijos atvežtų automobilių prekybą, neturint tam leidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad trys Panevėžio gyventojai, niekaip neįteisinę savo veiklos ir siekdami gauti pajamų, pardavinėjo automobilius internetu. Suskaičiuota, kad nuo 2020 metų pradžios asmenys bendrai į interneto skelbimų portalą įkėlė ne mažiau kaip 254 skelbimus apie parduodamus automobilius bei jų dalis.

Per dvejus metus, įtariama, panevėžiečiai pardavė 64 automobilius, už juos gavo beveik 300 tūkst. eurų pajamų ir bendrai nesumokėjo daugiau nei 63 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų mokesčių (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Be to, visi kaltinamieji, oficialiai neužregistravę savo automobilių pardavimo veiklos, gavo išmokas iš Užimtumo tarnybos.

Vienas iš šių panevėžiečių taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu. Įtariama, kad jis galėjo tyčia klastoti automobilių pirkimo–pardavimo sutartis ir jas po sandorių atiduoti naujiems transporto priemonių savininkams.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė Užimtumo tarnyba, ieškinio suma – per 4,3 tūkst. eurų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė beveik 16,5 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Taip pat buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamųjų turtą – 100 tūkst. eurų vertės butą Panevėžyje bei tris automobilius.

Ikiteisminį tyrimą organizavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sigita Kairienė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Už stambaus masto vertimąsi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už sukčiaujant savo ar kitų naudai įgytą svetimą turtą ar mokestinių prievolių išvengimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.