Nelaukiami laiškai ir skambučiai – ką būtina žinoti taupant darbuotojų laiką

„Kaip teigia JAV interneto saugumo kompanija „Symantec“, pernai metais nepageidautini (dar vadinami „spam“) laiškai pasaulyje sudarė 54,68 proc., – sako APGIDA vadovė Vaidonė Tamošiūnaitė, – tai milžiniškas kiekis, nes pasaulyje, pavyzdžiui, 2018 m. buvo gauta ar išsiųsta net 235,6 mlrd. elektroninių laiškų, iš jų 124,5 mlrd. sudarė verslo korespondencija.

JAV kompanijos „Radicati Research Group, Inc.“ duomenimis verslo nuostoliai dėl spamo kasmet sudaro apie 20,5 mlrd. dolerių.

APGIDA ekspertai pabandė įvertinti, kiek nuostolių dėl spamo patiria Lietuvos verslas, rašoma pranešime spaudai.

„Kadangi Lietuvoje nepageidautinų laiškų statistika nėra renkama, rėmėmės kaimyninės Lenkijos, kurios mentalitetas bei interneto skverbtis yra panašūs į lietuviškus, duomenimis. Paaiškėjo, kad per mėnesį vienas darbuotojas Lietuvos įmonėje vidutiniškai gali gauti net 72 nepageidautinus laiškus. Jei paskaičiuosime, kiek laiko jis sugaišta juos naikindamas ir kiek per tą laiką galėtų sukurti pridėtinės vertės, gausime, kad per metus Lietuvos įmonės dėl nelauktų e-laiškų praranda apie 13,4 mln. eurų.

Svarbu pabrėžti, kad įvertinome tik nepageidautinų laiškų naikinimo sąnaudas, tačiau, nereikėtų pamiršti ir kitų nuostolių, kuriuos įmonė gali patirti, pvz. dėl prarastų klientų, jei jų laiškai per klaidą pateko į šiukšlių aplanką ar buvo netyčia ištrinti kartu su pašto šiukšlėmis“, – komentuoja V. Tamošiūnaitė.

Pranešime spaudai rašoma, kad dar didesni nuostoliai gresia, jei nepageidautini laiškai pasirodo esą kenkėjiški, t.y. užkrėsti virusais ar naudojami įvairioms sukčiavimo schemoms. Kaip rodo projekto „Kurk Lietuvai“ Krašto apsaugos ministerijoje pernai atlikta apklausa, viena iš dviejų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje 2019-asiais yra gavusi el. pašto žinučių, siekiančių išgauti asmeninę informaciją. JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) duomenimis dėl sukčiavimo naudojant paštą nuostoliai nuo 2013 m. spalio iki 2018 m. gegužės sudarė per 12 mlrd. JAV dolerių, o nukentėjusiųjų skaičius viršijo 78 tūkst.

Laiškų mažiau, skambučių daugiau

Tiesa, dėl pašto šiukšlių filtrų ir kitų priemonių, kurių imasi ne tik laiškus gaunančios kompanijos, bet ir interneto tiekėjai, per septynerius metus „spamo“ srautas nuseko 14 proc. Tačiau auga nepageidautinų telefoninių skambučių kiekiai.

Kompanijos „Truecaller“ duomenimis, mūsų kaimynėje Lenkijoje vienam vartotojui 2018 m. teko 9,9 nepageidautino skambučio, kai 2017 m. tokių būta tik 6,1.

Asociacija spėja, kad Lietuvoje gyventojai skambučiais terorizuojami ne taip aktyviai, nes Lenkija pagal telefoninio trukdymo mastus patenka į labiausiai skambučiais kamuojamų pasaulio šalių TOP20, tačiau jei laikysime, kad lietuvių trukdymo telefonu mastai panašūs į lenkų, Lietuvos įmonių nuostoliai dėl jų per metus sudarys apie 6,5 mln. eurų.

Kaip apsisaugoti

Nepageidautinų laiškų kiekiai po truputį traukiasi, nes vis sėkmingiau filtruojami. Tačiau ir tie nelaukiami laiškai, kurie vis dėlto prasmunka pro užtvaras, gali pridaryti rimtų nuostolių.

APGIDA vadovė pataria atsargiau elgtis su korespondencija iš nepažįstamų siuntėjų (ypač jei prie jų dar ir pridėti failai), o taip pat ir su laiškais iš pažįstamų asmenų ar teikėjų, jei, pavyzdžiui, netikėtai prašoma pervesti pinigų, patikslinti, atnaujinti ar pranešti tam tikrus jautresnius duomenis.

Jei laiškas kelia abejonių, jo viduje esančių nuorodų ir failų negalima atidarinėti, geriausia iš karto ištrinti. Jokiu būdu negalima į tokius laiškus atsakinėti. Jei siuntėjas jums pažįstamas, verta pasiskambinti jam ir išsiaiškinti situaciją. Tik skambinti reikia jums žinomu numeriu, o ne pateiktu įtartiname laiške.

Verta įsiminti ir požymius, pagal kuriuos atpažinsite apgavikiškus (pishing) laiškus.

Pirma, siuntėjo adresas turi būti tokio paties domeno, kaip ir siuntėjo įmonė. Jei laišką siunčia, sakykim, „Microsoft“, siuntėjo adresas visuomet bus siuntėjovardas@microsoft.com, o ne koks nors microsoft-support@gmail.com.

Atsargiau su laiškais, kuriuose į jus kreipiamasi ne asmeniškai, o „gerb. Kliente“ ar „Pone“. Ypač, jei siuntėjo langelyje nurodytas jus pažįstantis asmuo. Būtina sunerimti, jei laiškas atrodo išverstas Google vertėju – su gramatinėmis ir prasmės klaidomis. Nesusigundykite ir tokiais laiškais, kurių turinys yra pernelyg geras, kad būtų tiesa. Tai pasakytina apie visokių loterijų laimėjimus, netikėtai atsiradusius palikimus ir t.t., ir pan.

Itin verta atkreipti dėmesį į laiškus, kurių temoje (angl. subject) nurodyti tokie žodžiai kaip „urgent“, „request“, „important“, „payment“, „attention“, „outstanding payment“. Būtent šis šešetukas, kaip teigia JAV interneto saugumo kompanija „Symantec“, 2018 m. dažniausiai sutinkamas kenkėjiškuose nepageidautinuose laiškuose. Vertėtų pasisaugoti ir jei prie laiško prikabinti .doc, .dot, .exe ar .zip tipo dokumentai.

Jei norite geriau apsisaugoti nuo laiškais platinamų kenkėjiškų programėlių patartina pasikeisti pašto dėžutės nustatymus taip, kad laiškai neatsidarinėtų automatiškai, t.y. išsijungti greitos peržiūros langą. Tuomet galėsite sąmoningai pasirinkti, kuriuos laiškus atidaryti, o kuriuos iš karto ištrinti. Žinoma, būtina, kad kompiuteryje būtų instaliuotas antivirusas, kuris dar ir būtų reguliariai atnaujinamas.

Kelti ar ne

Su telefoniniais skambučiais situacija sudėtingesnė. Jei laiškas gali kantriai laukti, kol bus atvertas arba ištrintas, be to, nėra tiesioginio kontakto su šiukšlintoju, telefoninis skambutis gali mus pagauti pačiu nepatogiausiu metu, skambinantis asmuo turi galimybę mus paveikti psichologiškai, keisti savo taktiką pagal mūsų elgesį pokalbio metu. Gal dėl to telefoniniai sukčiavimai itin populiarūs. Tačiau APGIDA ekspertai turi keletą rekomendacijų:

• nekelkite telefono ragelio, jei nepažįstamas numeris jums skambina iš užsienio ar išvis nerodomas, neperskambinkite į užsienietiškus numerius; jei pakėlėte ragelį ir girdite, kad jums kažką bando įsiūlyti, nors leidimo jus trukdyti nedavėte, jei pašnekovas spaudžia jus psichologiškai, nesileiskite į kalbas – tiesiog dėkite ragelį.
• išjunkite telefoną ar bent jo garsą naktį ar kitu metu, kai esate labiausiai pažeidžiami;
• atidžiau žiūrėkite, kai pildote įvairius dokumentus, kur prašoma leisti trukdyti jus reklamos ar marketingo tikslais, be to žinokite, kad net jeigu kažkur padėjote varnelę sutikdami priimti reklaminius skambučius, tokį sutikimą bet kada galite atsiimti ir pirmasis jūsų ištartas „ne, nebeskambinkit man“ tolimesnį bandymą jus trukdyti daro nelegaliu;
• jei tokių leidimų nebuvote davę ar juos atsiėmėte, o įmonė vis tiek jums skambinėja ar rašinėja, galite savo telefoną ar el. pašto adresą įtraukti į skambinimo draudimo bazes, pvz. netrukdyk.lt.