Neigiami Lietuvos scenarijai: kada ekonomika smuktų 12 proc.

Kas nutiktų su veikiančiais komerciniais bankais, jei pasikartotų krizė ar ekonomikos lauktų neigiamas scenarijus, tikrino Lietuvos bankas. Pesimistiškiausia prielaida - šalies ekonomika smunka 12 proc.: ekonomistai paaiškina, kas lemtų tokį kritimą.

Iš viso Lietuvos bankas vertino tris scenarijus: labiausiai tikėtiną, nepalankų ir krizės pasikartojimo. Pagrindinis bankų mokumo testavimo tikslas - įvertinti Lietuvos bankų sistemos ir ją sudarančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklio pokyčius, jei įvyktų nepalankių ekonomikos sukrėtimų.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atlikto testavimo rezultatai nėra prognozė. Priešingai, tai mažai tikėtinų įvykių analizė ir pateikiamos išvados yra sąlyginės. Gautus rezultatus reikia vertinti atsargiai, atsižvelgiant į daromas prielaidas“, - dėstoma šių metų Lietuvos banko „Finansinio stabilumo apžvalgoje“.

Labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis Lietuvos banko makroekonominėmis prognozėmis, paskelbtomis 2014 m. gegužę. Vadovaujantis jomis prognozuojamas 2014 – 2015 m. nuosaikus ekonomikos augimas: šiemet BVP padidėtų 3,3 proc., kitąmet – 3,6 proc.

Nepalankus scenarijus grindžiamas prielaida apie užsienio paklausos sumažėjimą, kai nuosmukis prasidėtų 2014 m. antrojoje pusėje (BVP smuktų 2,6 proc.), o didžiausias kritimas būtų 2015 m. pradžioje ir siektų 7,4 proc.

„Dėl to įmonės toliau atidėtų investicijų planus, o gyventojai stengtųsi daugiau taupyti, taip sumažėtų vartojimo išlaidos. Ši raida lemtų bendrą ekonomikos raidos sulėtėjimą ir nedarbo lygio padidėjimą 2015 m. Padidėjus namų ūkių ir įmonių mokumo problemoms, padidėtų bankų kredito nuostoliai. Be to, padidėtų ir Lietuvos rizikos priedai“, - „Finansinio stabilumo apžvalgoje“ paaiškinama, ką reiškia toks scenarijus.

Krizės pasikartojimo scenarijus sudarytas remiantis makroekonominių rodiklių raida nuo 2008 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2010 m. trečiojo ketvirčio, kai pakartojamos esminės to laikotarpio tendencijos ir ekonomikos sukrėtimo dydis.

„Tokio dydžio sukrėtimo pasikartojimas yra labai mažai tikėtinas, tačiau šis scenarijus padeda palyginti bankų atsparumą su buvusiu prieš finansų krizę“, - dėstoma apžvalgoje.

Tokio scenarijaus atveju šiemet BVP smuktų 4 proc., o kitąmet – 12 proc.

Bankų testavimo rezultatai rodo, kad šalies bankų sektorius yra pakankamai atsparus ekonomikos sukrėtimams, tačiau ekonomistai paaiškina, kada galima tikėtis ekonomikos nuosmukių.

Kada tikėtis blogiausio?

Ekonomistai paaiškina, jog prielaidų ekonomikos nuosmukiui gali būti įvairių ir sutiko įvardyti kelias.

„Mano asmenine nuomone, didžiausias galimas kritimas būtų susijęs su išorinėmis aplinkybėmis: Europos Sąjunga patenka į naują krizę, o ekonominiai santykiai su Rusija tik blogėja, - mano ekonomistas Rimantas Rudzkis. - Jeigu toks išorinis šokas įvyktų, tada, žinoma, stipriai kristų eksportas, lūkesčiai Lietuvoje, o tai atsilieptų investicijoms ir matytume recesiją.“

Pasak jo, dabartinė situacija, kai Rusija numatė prekybos su Europos Sąjunga apribojimų, nėra visiškas Rusijos rinkos praradimas.

„Ribojama tik dalis prekių įvežimo, nors ir toliau daug kas bus eksportuojama į Rusiją, tiek prekių, tiek paslaugų. Žinoma, sankcijos turės neigiamo poveikio Lietuvai, bet ne tiek, kad kalbėtume apie ūkio smukimą“, - kalbėjo R. Rudzkis.

Jis dėsto, kad ir Lietuva Rusijai parduoda ne vien maisto produktų, bet dar ir mašinų, chemijos bei kitų sferų prekių.

Paprašytas paaiškinti, ką gyventojui reikštų BVP smukimas 12 proc., jis dėstė, jog kalbant paprastai tai galima sulyginti esminiu pajamų mažėjimu.

„Geriausias palyginimas yra prisiminus 2009 m. - tada kritome 15 proc.“, - sako R. Rudzkis.

Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad šalies ekonomikai smunkant gyventojams vienas skaudžiausių padarinių yra augantis nedarbas.

„Atrodo, ne taip jau seniai smukome 15 proc. dėl pasaulinio nekilnojamojo turto burbulo, o nedarbo lygis iki šiol nėra grįžęs į ikikrizinį laikotarpį“, - kalbėjo R. Lazutka.

Jis taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuvos ekonomika galėtų smukti, kai sukrėtimų vyktų Lietuvai svarbiose išorės rinkose.

„Arčiausiai už durų - Rusijos reikalai. Nuosmukiui nereikia karo, pakaktų griežtesnių prekybos apribojimų arba užsukti vadinamąjį dujų kranelį, tai paveiktų ne tik gamybą, bet ir vartojimą, tai yra – šildymą, - paaiškino ekonomistas. - Visgi, kol kas nepanašu, kad dabartiniai Rusijos apribojimai iš esmės paveiktų Lietuvos ekonomiką, tiesa, augimas gali kiek sulėtėti: jei buvo prognozuojami 3-4 proc., dabar jis gali siekti porą procentų ar mažiau.“

R. Lazutka primena, kad kai Lietuva pajuto Rusijos krizės poveikį, nors šalies ekonomika smuko palyginti nedaug, pasekmės buvo skaudžios: dirbantiems pensininkams nustotos mokėti pensijos, kurių kompensavimas užsitęsė ne vienerius metus.

„Kai ekonomika krinta 15 proc., pirmiausiai tai pajuntama per nedarbo augimą: piko metu Lietuvoje buvo apie 300 tūkst. bedarbių ir nedarbas siekė apie 18 proc., kai iki krizės nedarbas siekė apie 5 proc. ir bedarbių buvo apie 80 tūkst. Papildomi 200 tūkst. bedarbių reiškia 400 tūkst. šeimų, kuriose vienas žmogus neteko darbo“, - vaizdžiai paaiškina R. Lazutka.