Apie situaciją darbo rinkoje, labiausiai ir mažiausiai paklausias profesijas bei siūlomus atlyginimus Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Ką atskleidė pirmasis vasaros mėnuo?
Anot Užimtumo tarnybos direktorės I. Balnanosienės, pirmasis vasaros mėnuo parodė, kad Lietuvoje, kaip ir Europoje, darbo rinka rodo stabilumo požymius.
„Nepaisant tų iššūkių, apie kuriuos visi kalbame ir, aišku, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, tai yra kiek lėtėja gamybos apimtys, kad mažiau gamybos įmonių ieško sau darbuotojų, tačiau sezoninių darbų pasiūla, taip pat darbo pasiūla kituose sektoriuose, atsveria tuos rinkos netolygumus ir darbo rinka pirmąjį vasaros mėnesį išliko pakankamai stabili“, – teigė ji.
Pastebima, kad Europos darbo rinkos barometras yra susilpnėjęs. Anot Užimtumo tarnybos direktorės, tai reiškia, kad mes nebeturime tokio ženklaus augimo, kokį matėme popandeminiu laikotarpiu.
„Europos darbo rinkos barometras rodė labai teigiamas tendencijas, išskirtinai teigiamas, ko, vėlgi, nepastebėdavome anksčiau, net priešpandeminiu laikotarpiu. Būtent popandeminiu laikotarpiu, augimas buvo milžiniškas ir visi kalbėjo tik apie tai, kad visuose sektoriuose yra labai didelis darbuotojų trūkumas, visi kalbėjo apie talentų pritraukimą, milžinišką konkurenciją tarp pačių Europos Sąjungos šalių“, – aiškino ji.
Tiesa, anot I. Balnanosienės, lėtėjimas dar kol kas nerodo labai neigiamų ženklų, todėl nerimo ar panikos sėti nereikėtų.
„Mes kalbame apie tai, kad Europos darbo rinkos barometras rodo, kad situacija jau nebe tokia optimistinė, bet grįžta į tokį realistinį scenarijų. Kai kalbame apie buvusią energetikos krizę, kurios pasekmes jaučiame dar dabar, kai kalbame apie techninę recesiją – visi šie ženklai atsispindi Europos darbo rinkos barometro rodikliuose ir, atitinkamai, Lietuvos“, – teigė pašnekovė.
Ekonomistai sako, kad mūsų šalyje kainų augimo problemą jau keičia nedarbo problema, kurią galime pradėti matyti rudenį. Anot I. Balnanosienės, tai yra pirmasis signalas, kad reikia stabtelti ir stebėti situaciją.
„Kol kas dar nėra jokio panikos signalo, bet stebėti yra būtina ir mes Užimtumo tarnyboje taip pat pradėjome intensyviau stebėti rodiklius. Jeigu įprastai tai darome kartą per mėnesį, tai dabar stengiamės pasižiūrėti tolygumą arba svyravimus kiekvieną savaitę, ar neiššoks kažkokia aplinkybė, kurią turime pastebėti ir kurią galime pastebėti pavėluotai“, – aiškino ji.
Anot Užimtumo tarnybos direktorės, ruduo apskritai yra darbo rinkos lėtėjimo metas ir tai vyksta jau ne vienerius metus.
„Ruduo yra tas laikotarpis, kai darbo rinka tampa šiek tiek pasyvesnė: mažėja sezoninių darbų pasiūla, lėtėja statybų sektorius, kalbų apie išorės darbus, ką natūraliai sąlygoja ir gamtos sąlygų pokyčiai, turime taip pat mūsų turizmo sektoriuje lėtėjimą, kas irgi yra natūralu, todėl tikėtis, kad rudenį gali įvykti kažkas drastiško – aš nenorėčiau taip sakyti ir prognozuoti, bet ekonomistai, be jokios abejonės, yra teisūs, sakydami, kad darbo rinka lėtės“, – aiškino I. Balnanosienė.
Darbo skelbimai dabar
Pirmasis vasaros mėnuo jau praėjo. Atrodo, kad kurortai jau turėjo užsipildyti savo kolektyvus sezoniniams darbams, tačiau „CV Market“ rinkodaros vadovės R. Tatarėlytės teigimu, sezoninių skelbimų paklausa vis dar nėra sumažėjusi.
„Ji labiau sumažėja link rugpjūčio mėnesio, nes dar liepos mėnesį yra ieškomi darbuotojai, kurie galbūt netgi rotuojasi, jeigu imtumėme tuos, kurie buvo pasamdyti gegužę arba birželio mėnesį, tai lėtėjimo šioje vietoje nematome. Taip pat vasarą labai suintensyvėja statybos specialistų paieškos, nes tai yra piko sezonas jiems, kažkiek žemės ūkio darbų, kur ieškomi tokie trumpalaikiai darbuotojai, tik, tarkime, nurinkti kažkokius vaisius ar uogas“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, dėl sezoninių darbų įtakos šiuo metu darbo pasiūlymų yra netgi daugiau nei gegužės mėnesį ir jų skaičius mažėti pradeda artėjant rudeniui, tačiau kai kurių darbo skelbimų paklausa išlieka net iki spalio mėnesio.
„Rugsėjis, visgi, dar pakankamai aktyvus tiek turizmo sektoriuje, tiek žemės ūkio sektoriuje, tiek statybose. Aišku, viskas priklauso nuo orų, bet pastaraisiais metais rugsėjis vis dar yra toks mėnuo, kur sezoniniai darbai yra aktualūs“, – aiškino R. Tatarėlytė.
Sezoninių darbų atlyginimai
Anot R. Tatarėlytės, sezoninių darbų darbo užmokestis labai priklauso nuo sektoriaus.
„Statybos sektorius yra toks, kuriame ieškoma daug specialistų, ypač, jeigu eina kalba apie darbų vadovus, projektų vadovus. Jų atlyginimas visada yra pakankamai aukštas, ar tai yra vasaros sezonas, ar tai yra žiemos sezonas.
Šiuo metu jų atlyginimo rėžis su mokesčiais yra nuo 3000 iki 5000 eurų. Jeigu kalbėtumėme apie statybininkus arba specifinius darbininkus, tokius kaip mūrininkai, montuotojai, tai jų atlyginimas yra nuo 1500 iki 2500 eurų, vėlgi, labai priklauso nuo specifikos“, – aiškino ji.
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojų, pavyzdžiui padavėjų ar pardavėjų atlyginimai, anot R. Tatarėlytės, yra nuo minimumo iki 1500 eurų į rankas už pilną darbo etatą.
„Jeigu kalbėtumėme apie žemės ūkio darbuotojus, pagalbinius darbuotojus gamyboje, pramonėje ar panašiai, tai ten atlyginimas į rankas yra maždaug nuo minimumo iki 1300-1400 eurų“, – teigė pašnekovė.
Ar palankus metas keisti darbo vietą?
R. Tatarėlytės teigimu, pastebima, kad vasaros sezono metu mažėja ir darbuotojų biuruose, todėl naujų darbuotojų pradedama ieškoti ne tik nuo metų pradžios, bet ir artėjant rudeniui, kada darbo pradeda ieškoti jauni darbuotojai, kurie ieškosi savo pirmojo darbo ar darbo praktikos.
„Rugsėjį šiek tiek padaugėja tų kitų darbuotojų, bet ir šiuo metu tas visas skelbimų augimas, kuris birželį yra matomas, nėra vien tik susijęs su sezoniniais darbais. Yra išaugusios darbuotojų paieškos tame pačiame statybos sektoriuje, bet jis, kaip ir minėjau, gali būti sezoninis, gali būti ne, taip pat nėra mažėjimo IT sektoriuje – jis toks pat aktualus kaip buvo prieš vasarą. Dar galėtumėme pastebėti inžinerinių pozicijų padaugėjimą ir yra tokios nuolatos berotuojančios pozicijos, kaip, pavyzdžiui, pardavimų vadybininkai, kasininkai ir pardavėjai. Jų poreikis visada yra didelis, nesvarbu koks tai yra sezonas“, – dalijosi „CV Market“ rinkodaros vadovė.
Tačiau yra pastebima, kad šią vasarą darbdaviai patys prisibijo rudens ir dėl to neįdarbina tiek darbuotojų, kiek galėdavo anksčiau. Anot I. Balnanosienės, tai ypač pastebima gamybos arba pramonės sektoriuose.
„Matomai, tai yra susiję su ta pačia technine recesija, kuri labiausiai paveikė šį sektorių. Darbdaviai šiuo metu laikosi tokios pozicijos, kad samdos procesas yra kiek mažesnės apimties. Mes kiek ir bendraujame, ir šnekamės su darbdaviais, tai šiuo metu yra siekis išlaikyti profesionalus, nes vėl jų prisikviesti, praėjus tai kritiškesnei situacijai, yra labai sudėtinga, tai ieškoma darbuotojų mažiau“, – aiškino ji.
Tačiau, I. Balnanosienės teigimu, masinių atleidimų ar darbuotojų skaičių mažinimų nėra pastebima.
„Jeigu kalbėti apie užimtųjų, dirbančiųjų žmonių skaičius ir jų augimą, tai užimtųjų skaičius gamybos ir pramonės sektoriuje yra kiek sumažėjęs. Yra mažiau pamainų, mažiau užsakymų ir, natūraliai, nėra poreikio priimti naujus darbuotojus, bet, vis dėlto, yra džiuginanti tendencija, kad yra stabilizavimas situacijos, jos stebėjimas, vertinimas“, – dalijosi ji.
Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, nuolat trūksta darbuotojų ne tik minėtose inžinierių ar IT specialistų darbo vietose, bet ir pedagogų bei, ypatingai, specialiųjų poreikių mokytojų. Anot jos, šios tendencijos išlieka, o vasarą tokių darbuotojų ieškoma netgi efektyviau.
Darbo užmokesčio ribos Lietuvoje
Anot „CV Market“ rinkodaros vadovės R. Tatarėlytės, atmetus įmonių direktorių ir skyrių vadovų atlyginimus, aukščiausių atlyginimų sąraše vis dar lyderiauja IT bei statybų sektoriaus tam tikros darbuotojų pozicijos. Finansų sektoriuje didžiausius atlyginimus, anot jos, uždirba vyr. buhalteriai ir finansų analitikai.
„Yra visa grupė tokių darbo pasiūlymų, kur dalis atlyginimo priklauso nuo atlikto darbo, pavyzdžiui, nuo pardavimų, dėl to tas atlyginimas gali būti minimas labai didelis, pavyzdžiui, brokerių atlyginimas, neretai minima, kad jis yra iki 10 000 eurų, bet realybė yra tokia, kad tai priklauso nuo to, kiek jūs parduosite, kokį procentą jūs gausite, tai tokių pasiūlymų mes į palyginimus neįtraukiame, nes jie labai priklauso nuo veiklos ir veikimo“, – aiškino pašnekovė.
Anot R. Tatarėlytės, pastebima, kad nemaži atlyginimai siūlomi suvirintojams, įvairiems montuotojams, nes šiuo metu Lietuvoje jaučiamas jų trūkumas.
„Jie dažnai pasirenka užsienio darbo pasiūlymus, kur atlyginimas yra šiek tiek didesnis. Dėl to ir Lietuvoje yra bandoma juos prisivilioti aukštesniais atlyginimais negu yra standartiniai, tarkime, statybos sektoriuje“, – aiškino ji.
Atskleidė ir konkrečias sumas
„Jeigu kalbėtume apie IT sektorių ir tuos didesnius specialistus, tai atlyginimas labai svyruoja, bet jis vidutiniškai yra nuo 3 iki 7 tūkstančių prieš mokesčius. Jeigu palygintumėme tą atlyginimą per visas Baltijos šalis, tai yra Latviją ir Estiją, tai jis yra labai panašus. IT sektorius labai panašus visose šalyse, nėra kažkokio kardinalaus skirtumo“, – teigė R. Tatarėlytė.
Pašnekovės teigimu, aukštesnės kategorijos specialistams statybų sektoriuje yra siūloma nuo 3 iki 5 tūkstančių eurų prieš mokesčius.
„Jeigu kalbėtumėme apie finansų darbuotojus, tuos vyr. buhalterius arba analitikus, jų atlyginimai yra maždaug nuo 2,5 iki 3,5 tūkstančio. Jeigu kalbėtume apie tuos pačius suvirintojus, kuriuos minėjau, arba montuotojus – Lietuvoje jiems yra siūloma nuo 1800 iki 2500 eurų atlyginimas. Jeigu tai yra užsienyje, tai jis prasideda nuo 3000 eurų, tai, vėlgi, skirtumas yra nemažas, ar dirbti užsienyje, ar Lietuvoje“, – aiškino ji.
Mažiausi atlyginimai
R. Tatarėlytės teigimu, mažiausiai mūsų šalyje šiuo metu uždirbama aptarnavimo sektoriuje, dirbant padavėjų, kasininkų, mažesnių parduotuvių pardavėjų, pagalbinių darbuotojų ar darbuotojų be kvalifikacijos darbo pozicijose.
„Pas juos atlyginimas, dažniausiai, yra nuo minimumo iki 1000-1200 eurų. Jeigu mes pasižiūrėtumėme per visas Baltijos šalis, tai tendencija yra tokia pati tose pačiose pozicijose, tačiau atlyginimai gali šiek tiek skirtis, nes minimumai yra truputį skirtingi kiekvienoje šalyje ir mokesčiai yra skirtingi“, – aiškino ji.
Anot I. Balnanosienės, prie visų šių darbo pozicijų dar būtų galima pridėti tekstilės ir siuvimo sektorių, kur atlyginimai taip pat nėra aukšti.
Ilgalaikiai bedarbiai
Nuolat kalbama ne tik apie gerų specialistų trūkumą įvairiose srityse, bet ir apie ilgalaikius bedarbius, kurie vis neįsitraukia į darbo rinką. I. Balnanosienės teigimu, galima pastebėti, kad šioje vietoje jau einama šiek tiek geresniu keliu.
„Jau metai kaip dirbame truputį kita kryptimi, tai yra socialinės partnerystės kryptimi ir labai įsitraukę yra regionai, tai ši problema yra stabili ir šiek tiek mažėjanti. Aišku, norėtųsi, kad ji būtų mažėjanti sparčiau, bet tai jau yra pasekmė. Ilgalaikis nedarbas yra jau struktūrinė problema, tai yra kompleksiniai veiksniai, kurie lėmė tokį dalyką, tai yra arba žmogus yra be išsilavinimo, dar gyvena kažkur nuošaliau, dar kažką slaugo, dar kažkur susisiekimo nėra ir štai visuma tų problemų jau sąlygoja tai, kad žmogus yra toje padėtyje“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, sakyti, kad visi tokie žmonės bus perkvalifikuojami ir problema bus išspręsta – būtų naivu.
„Kiekvienas žmogus turi spręsti savo problemą savo paties lygmeniu. Visų pirma, atpažinti ir pašalinti tam tikras kliūtis, o tik tada siekti laiptelis po laiptelio. Mes nepadarysime iš kiekvieno puikaus informacinių technologijų specialisto. Iš manęs taip pat“, – teigė I. Balnanosienė.
