„Kelsime viso sankcijų paketo reikalingumą ir kelsime ne tik sankcijų Rusijai reikalingumą, bet ir sankcijų Baltarusijai, kadangi iš šitos šalies teritorijos šiandien vykdoma agresija“, – po ketvirtadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Šitos valstybės teritorijoje sukoncentruotos Rusijos pajėgos, kurios daro ten ką jos nori ir yra pasirengusios ten likti, jei tik norės, visą laiką. O tai yra tiesioginė grėsmė viso regiono saugumui“, – argumentavo šalies vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad retorinių priemonių sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nebepakanka, todėl NATO privalu diskutuoti, kaip užtikrinti viso rytinio Aljanso flango saugumą „labai konkrečiomis priemonėmis“.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.
