„Sprendimai dėl to, kad tai tikrai įvyks Vilniuje, buvo priimti pakankamai seniai. Faktas buvo žinomas. Gal iš pradžių kažkas netikėjo, šypsojosi, kad „Vilniaus viršūnių susitikimo nebus“, bet žinojome pakankamai anksti“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Kadangi buvo šiek tiek sugaišta laiko pradiniame etape, kuomet buvo galima ramiau pasirengti, vykdyti ne strimgalviais, ne verčiantis per galvą, manau, kad galėjo biudžetas tikrai būti mažesnis. Tikiuosi, kad net ir tie papildomi eurai, kurie buvo investuoti, tikrai yra labai prasmingai investuoti, nes Vilniaus viršūnių susitikimas turi nepaprastai daug visokių netiesioginių pasekmių Lietuvos įvaizdžiui“, – akcentavo jis.
G. Nausėda tvirtino, kad dėl NATO viršūnių susitikimo Lietuvos žinomumas išaugs geometrine progresija ir tai lems didesnį turistų srautą į šalį.
„Smalsumas, susidomėjimas Lietuva tikrai bus pasaulyje ne tik tomis dienomis, bet manau dar pakankamai ilgai po to, padidėjęs. Turėsime ne tik viešbučių užimtumą, bet ir didesnį turistų srautą“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
NATO vadovų susitikimo biudžetas gali siekti 30 mln. eurų.
