Nausėda: procedūros gremėzdiškos, stringa bankų politika
Kaip pažymi G. Nausėda, praėjusi savaitė buvo skirta susitikti su profsąjungomis ir darbdaviais, siekiant išsiaiškinti, ar ekonomikos stabilizavimo planas gerai veikia tik popieriuje ar jo efektyvumas išmatuojamas realiai.
„Ta informacija pasitvirtino. Deja, procedūros gremėzdiškos, laikas netenkina. Eina laikas, įmonės negali gauti pinigų, kurie reikalingi šiandien, o ne poryt. Tačiau viskas išsprendžiama. Yra visos prielaidos imtis dėl Lietuvos skolos įstatymų“, – kalbėjo prezidentas.
Kol kas prezidentas negali teigti, kad bankų sistema peržiūrėjo savo kreditavimo politikas, atsižvelgdami į naujas aplinkybes. Tikimasi, kad jie tą padarys artimiausiomis savaitėmis.
„Tačiau nebus galima taip paprastai per keletą dienų viską imti ir pakeisti, nes strateginiai pokyčiai neįvyksta per labai trumpą laiką. Nepaisant to, matau, kad komerciniai bankai mato padėties rimtumą, nuo to, kaip bus tvarkomasi su krize, itin didelis vaidmuo tenka jiems patiems. Jei bus susitvarkyta gerai, jie bus vieni iš didžiausių laimėtojų, nes turės nuolatinę klientų bazę ir dėkingus klientus, kurie prisimins, kad krizės aplinkybėmis veikė solidariai. Jei bus priešingai, galutiniame rezultate pralaimės visi“, – pažymėjo G. Nausėda.
Invegos nepasirengimas – akivaizdus
Anot prezidento, „Invegos“ nepasirengimas tokio masto veiklai šiuo metu – gana akivaizdus.
„Nemanau, kad tai amžinas dalykas ir tuos kamščius galima išspręsti per artimiausias savaites. Tik, deja, verslas neturi laiko laukti savaičių, nes situacija kinta dienomis ir vėlavimas vieną, dvi ar tris gali būti lemtingas“, – akcentuoja jis.
Anot jo, pastarieji mėnesiai parodė, kad dalis mūsų inovatyvių įmonių parodė neįtikėtina lankstumą, gebėjimą persiorientuoti į tų priemonių gamybą, kurios šiandien yra būtiniausios, t. y. medicinos apsaugos priemonės.
Be to, prezidentas pažymi, kad yra du keliai: „Bandyti lopyti tą laivą, kuris šiandien plaukia. Jis vadinasi Lietuvos ekonomika. Ir tikėtis, kad užlopę skyles taip pat toliau plauksime. Ar vis dėlto turime statyti naują laivą ant šių įmonių pagrindo.“
Lietuvoje susidarė palankios aplinkybės kurti valstybinį banką
G. Nausėda mano, kad Lietuvoje susidarė palankios aplinkybės kurti valstybinį banką.
„Šiuo metu susidarė palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką, nes iki šiandien iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti, kokiu pagrindu tas valstybins bankas galėtų būti sukurtas, – ar tai turėtų būti kuriama nuo nulio, ar reikėtų įsigyti veikiančio banko akcijų.
Šiandien matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondo atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krizę neturėtų visa tai baigtis. Tai turėtų būti pagrindu valstybinio banko formavimui. Ar pavadinsime jį banko ar kokiu plėtros fondu, svarbiausia esmė – ar šis bankas arba fondas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties tuos reikalingus kelius į ateitį“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas tikisi, kad bus judama link sutarimo, nes su premjeru jau aptarė šią idėją.
Užsiminė apie mokesčių lengvatas verslui
Anot G. Nausėdos, atsiranda palankesnės galimybės kurti ne tik valstybinį banką, bet ir taikyti mokesčių lengvatas.
„Galbūt būtų galima susieti pelno mokesčio tarifo sumažinimą, pavyzdžiui, trejiems ateinantiems metams, su sąlyga, kad įmonė išsaugojo nesumažėjusį darbuotojų skaičių per šį laikotarpį. Kitas dalykas, per artimiausius metus, galbūt net dvejus, kol bus išrasta efektyvi vakcina, gyvensime šalia viruso. Tada ekonomikos ir atskirų įmonių atsigavimas nebus toks paprastas.
Galbūt pakentėjusios mėnesį ar kelis, jos pradės galvoti, kad vis dėlto nebeverta kovoti su tuo, kuo neįmanoma, ir darbininkų skaičių sumažins. Čia galėtų į pagalbą ateiti tam tikros mokestinės paskatos. Jei svarstydami 2020 m. biudžetą turėjome labai ribotas galimybes mažinti mokesčių naštą, nes yra fiskalinės drausmės įstatymas, biudžeto deficito dalykai, šiandien matau, kad nuo tų ortodoksiškų dalykų galime pajudėti į šoną ir kokiomis mokesčių lengvatomis galėtume tikslingai paskatinti procesus, kurie visuomenei yra reikalingi, t. y. darbo vietų ir pajamų išsaugojimas“, – dėstė prezidentas.
Nausėda: aš visada būsiu atsargumo pusėje
Prezidento nuomone, šis karantino švelninimo planas yra konservatyvus, atsargus ir pagrįstas dokumentu „Road Map“, kurį šiuo metu Europos Komisija yra pateikusi viešai.
„Principas atlaisvinti karantiną laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia pavojingo ar neigiamo rezultato sveikatos prasme. Ir tik tada judėti prie kito etapo. Jei įsitikinama, kad atlaisvinus pirmą etapą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti atlaisvinimą ir bent kurį laiką nepereiti prie antro etapo. Man atrodo, kad tai – visiškai logiškas dalykas“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jei šioje vietoje galima būti atsargesniu, aš visada būsiu atsargumo pusėje. Dilema atrodo tokia: ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu? Žvelgiant toliau į perspektyvą, tokio pasirinkimo nėra, nes mūsų piktnaudžiavimas sveikata gali baigtis labai dideliais ekonominiais nuostoliais vėlesniame etape, jei mes tai padarysime per anksti, per laisvai ir kažkurioje vietoje padarysime klaidą“, – pažymi jis.
Dėl kito etapo turėtų spręsti ne politikai
Taip pat prezidentas akcentuoja, kad spręsti, ar pereiti prie kito etapo, turėtų ne politikai.
„Politikai kartais užsižaidžia. Dabar girdžiu sakymus, kad vieną savaitę karantinas kainuoja 0,5 proc. BVP, suprask, greičiau kažką darykime, laisvinkim, kiti greičiau laisvina ir t. t. Nereikia žvalgytis į kitus, žiūrėkime savęs, ar veiksmai davė teigiamą rezultatą. Aš manau, kad davė ir turime labai apčiuopiamą viruso plitimo stabilizaciją. Tai nesugadinkime to, ką kūrėme sunkiai“, – sako prezidentas.
Delfi primena, kad, Vyriausybės trečiadienio sprendimu, savo veiklą galės atnaujinti ne maisto prekių parduotuvės, išskyrus esančios didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat – buitinių ir remonto paslaugų teikėjai, galintys užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją.
Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama.
Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių. Draudimas teikti grožio paslaugas galios ir toliau.
Posėdžio metu trečiadienį premjeras atkreipė dėmesį, kad verslininkams ir paslaugų teikėjams privaloma užtikrinti operacijų vadovo sąlygų laikymąsi. Kitu atveju, jei situacija blogės, o pirkėjai ir darbdaviai nesilaikys reikalavimų, palengvintos sąlygos bus panaikintos, įspėjo S. Skvernelis.
