Prie vienos iš didžiausių Lietuvos įmonių – „Telia Lietuva“ – vairo prieš mėnesį stojo nauja vadovė G. Kaminskaitė-Salters.
„Manau, kaip įmonė pribrendome šiam pokyčiui. Augome įmonės kultūra ir savo paslaugomis, manau, kad tas pasitikėjimas akcininkės Švedijoje tikrai atsirado, buvo įvertinta, kad galima skirti vietinę įmonės vadovę. Labai tuo džiaugiuosi.
O ko galima tikėtis, tai toliau tos pačios strategijos vykdymo, tai reiškia – susikoncentravimo į klientą, plačiausio ir kokybiškiausio paslaugų spektro ir visada išlikti technologijų lyderiais“, – laidoje „Delfi Interviu“ kalbėjo ji.
Vertinant statistiką, Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio: Lietuvos biržose esančių įmonių valdybų moterų sudaro vos 14 proc., kai ES vidurkis siekia 30 proc.
Ji aptarė ir situaciją dėl aukščiausio lygio vadovių moterų. Anot jos, Lietuvoje turime dvigubą problemą. Pirmiausia ji pastebi, kad Lietuvoje motinystės atostogų tvarka nepalanki moterims, siekiančioms karjeros.
„Situacijai įtakos turi motinystės ir tėvystės atostogų sistema, kuri labai dažnai dėl atlyginimų skirtumų išstumia į motinystės atostogas ilgam laikui būtent moteris kaip mažiau uždirbančias nei vyrai. Jei susilauki trijų vaikų, teoriškai šešeriems metams iškrisi iš darbo rinkos būtent tada, kai vyksta tas pokytis, kai moterys tampa vadovėmis ir užauga į tą aukščiausią postą.
Technologijų įmonėse turime papildomą problemą, kad labai mažai mergaičių renkasi tiksliosios pakraipos studijas, o dažniau renkasi humanitarines ir susijusias su paslaugomis“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
Jos teigimu, „Telia Lietuva“ sprendžia šią problemą, rengdama tokias iniciatyvas kaip „Women go Tech“: „Bendraujame su moterimis, kurios kitur dirba, ir bandome paskatinti jas persikvalifikuoti į IT ar technologijas.“
Trijų vaikų mama pasidalijo ir savo asmenine patirtimi.
„Vaikų susilaukiau Anglijoje, kur šeši mėnesiai su vaiku – standartinis laikas, o aš praleidau po 9 mėnesius. Manau, kad svarbiausia – laiko pasidalijimas tarp mamos ir tėvo, vaikui visgi tėvelio reikia. Tėčio rolė, manau, būtų sustiprinta ir ryšys su vaiku būtų daug stipresnis, jei tėčiai galėtų dalintis tuo laiku su mama, kaip daroma daugumoje Skandinavijos šalių. Manau, kad čia galėtume padaryti didelį pokytį“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, lankstesnių vaiko priežiūros formų įteisinimas taip pat itin padėtų spręsti karjeros nelygybę tarp vyrų ir moterų.
„Manau, kad daug lankstesni vaiko priežiūros būdai irgi būtų palankūs, pvz., Anglijoje yra vadinami „child minderiai“, t. y. mamos, kurios augina savo vaiką, tuo pačiu gali paimti dar 3-4 vaikus ir prižiūrėti penkis vaikus. Ji taip užsidirba, o tėvai žino, kad vaikas – saugioje aplinkoje, mama daug drąsiau išeina į darbą, nes žino, kad vaikas ne didžiuliame darželyje, iš kurio parsineš bet kokią įmanomą ligą ir vis tiek jai reikės tam darbe nebūti“, – laidoje kalbėjo naujoji „Telia Lietuva“ vadovė.
Jos teigimu, bendrovė skatina ne tik moteris, bet ir vyrus išeiti tėvystės atostogų.
„Daug kalbame su savo darbuotojais, kad yra tokia galimybė ir jos nereikia atsisakyti, ir kaip atsisakyti tos stigmos, nes į tėvelį priežiūros atostogose vis dar žiūrima skeptiškai.
Visada, kai vykdome atlyginimų peržiūras, tuo pačiu įtraukiame ir mamas, kurios yra motinystės atostogose.
Jei žiūrime į moterį ir vyrą, atliekančius tuos pačius darbus, bendrovėje persvara – moterų naudai atlyginimų prasme. Problema, kad moterų technologijose – mažai, nes jei pažiūrėtume vidutinišką atlyginimą moters ir vyro, moters bus daug žemesnis, nes IT, technologijų, inžinerijos specialybės – daug geriau apmokamos, o ten dauguma dirba vyrų. Tai – galvos skausmas, kurį privalu mums išspręsti“, – dėsto G. Kaminskaitė-Salters.
Laidoje ji išskyrė didžiausias moterų problemas Lietuvos visuomenėje.
„Apskritai Lietuvos visuomenėje, manau, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar išlieka didžiule problema, su tuo reikia kovoti ir apie tai bendrauti labai atvirai. Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai rodo, kad besilaukiančioms ar pagimdžiusioms moterims psichologinė parama vis dar nėra sutvarkyta, todėl turime labai pažeidžiamų moterų grupę, kuriai reikia padėti.
Žiūrint į mūsų labiau komercinę ir korporatyvinę dalį, turi būti kova su stereotipais nuo mokyklos suolo arba dar nuo darželio, mergaičių įgalinimas eiti į technologijas, į geriau apmokamas profesijas – technologijų ir inžinerinėse srityse – mūsų pareiga, jei norime apie pusę savo visuomenės įgalinti prisidėti prie mūsų valstybės augimo“, – sako ji.
