aA
Beveik nėra abejonių, kad karantinas tęsis ilgiau negu tris savaites, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,5 proc. Jis neatmeta galimybės, kad dėl griežtėjančio karantino metinis ekonomikos nuosmukis gali būti ir arti 2 proc. Anot ekonomisto, spartesnio ekonomikos atsigavimo galima tikėtis nuo kitų metų vasaros.
Naujausios ekonominės prognozės Lietuvai: realybė nustebins, tik šįkart – neigiamai
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiemet ekonomika smuks 1,5 proc., kitąmet augs 3 proc.

Pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad bankas pakoregavo šių metų BVP smukimo prognozę. Rugpjūčio pabaigoje SEB bankas prognozavo, kad šiemet BVP smuks 1,3 proc. Kaip skelbia šiuo metu, metinis BVP būtų 1,5 proc. mažesnis nei praėjusiais metais.

Kitų metų Lietuvos BVP augimo 3 proc. prognozę bankas paliko nepakeistą, tačiau pagerino 2022 metų prognozę iki 3,3 proc.

„Jeigu po trijų savaičių turėsime griežtesnį karantiną, metinės prognozės bus per optimistinė, gali būti, kad smukimas bus arčiau 2 proc.”, – sako jis.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad 2021 m. ekonomika augs 3 proc., kitų metų pirmąjį ketvirtį BVP išliks vis dar neigiamas. Spartesnio atsigavimo SEB bankas tikisi nuo kitų metų antro ketvirčio, mat tuo metu turėtų atsirasti vakcina nuo COVID-19.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Paskelbus pirmąjį karantiną Lietuvoje, į galimą COVID-19 pandemijos įtaką šalies ekonomikai žvelgėme labai atsargiai, bet šalies ūkis atsilaikė daug geriau, negu baiminomės. Dabar, prasidėjus antrajam karantinui, atrodo, yra nemažai požymių, rodančių, kad bent artimiausiomis savaitėmis pandemijos įtaka ekonomikai turėtų būti gerokai mažesnė negu pavasarį.

Ribojimai verslui ir gyventojams yra švelnesni, dauguma mūsų esame jiems labiau pasiruošę. Tačiau nedingsta nerimas, kad realybė gali ir vėl nustebinti, tik šįkart priešingai negu pavasarį – neigiamai. Ši krizė yra epidemiologinė. Ekonomika turės taikytis prie tų reikalavimų, kurie būtini norint sumažinti žmonių netektis, kol neturime oficialios vakcinos.

Karantinas Lietuvoje veikiausiai tęsis ilgiau negu tris savaites, o griežtesnių ribojimų tikimybė yra gana didelė. Gali būti, kad paskutinį metų ketvirtį Lietuva jau nebebus mažiausią BVP nuosmukį Europos Sąjungos šalyse patyrusi valstybė“, – sako T. Povilauskas.

Išsiskiria paslaugų ir gamybos sektorių kryptys

Lyginant pirmąjį karantiną su dabartiniu, anot ekonomisto, išsiskiria paslaugų ir gamybos sektorių kryptys.

„Jei gamyba smuko šių metų pavasarį, dabar gamybininkai pakankamai normaliai vertina artimiausių kelių mėnesių veiklų apimčių tendencijas, nemano, kad gamyba gali smarkiai kristi. Mūsų šaliai, kuriai pramonė turi nemažą įtaką, yra geras ženklas. Todėl nedarome prielaidų, kad pramonė nesmuks kaip pavasarį. Nebus stabdoma gamyba tokiu mastu, kaip buvo antrąjį ketvirtį.

Tačiau paslaugų sektorius kentės, priklausomai nuo ribojimų. Panašu, kad daugelyje ES šalių ribojimai nėra tokie griežti kaip pavasarį. Todėl vertiname sektorių geriau nei pavasarį“, –komentuoja ekonomistas.

Naujausios ekonominės prognozės Lietuvai: realybė nustebins, tik šįkart – neigiamai
© DELFI / Andrius Ufartas

Lapkritį prastovose bus apie 50 tūkst. darbuotojų

Akivaizdu, kad antrąjį karantiną sunkiausia ir vėl bus apgyvendinimo ir maitinimo bei meno, kultūros ir poilsio organizavimo įmonėms. Jose dirba beveik 70 tūkst. darbuotojų. Pavasarį verslas turėjo tik du pasirinkimus – skelbti prastovą arba atleisti.

Tačiau ekonomistas pažymi, kad darbdaviai pasimokė iš pirmojo karantino pamokų, kad atleisti darbuotojų neapsimoka, todėl nemažai daliai šio sektoriaus darbuotojų artimiausiu metu esą bus paskelbta prastova. Lapkritį ir gruodį darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius gali pasiekti 50 tūkst., tačiau tai vis vien būtų gerokai mažesni skaičiai negu balandį.

„Atleidimų dabar bus apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kur dirba apie 40 tūkst. darbuotojų. Šalies mastu tai nėra katastrofa“, – sako jis.

Darbo rinkos pokyčiai nuo metų vidurio iki spalio pabaigos buvo viršijantys lūkesčius – darbuotojų skaičius sparčiai augo. Tik rugsėjo pabaigoje skaičius buvo 17 tūkst. mažesnis nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, sako T. Povilauskas.

Nedarbas didės

„Artimiausiu metu dirbančiųjų dėl sezoniškumo ir epidemiologinės situacijos sukelto nuosmukio nedarbas padidės ir dirbančiųjų skaičius bus mažesnis“, – prognozuoja ekonomistas.

SEB bankas prognozuoja, kad paskutinį metų ketvirtį nedarbas, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, bus 9,8 proc., o sparčiau pradės mažėti kitų metų viduryje – vidutinis metų nedarbas sieks 8,3 procento.

Naujausios ekonominės prognozės Lietuvai: realybė nustebins, tik šįkart – neigiamai
© DELFI / Andrius Ufartas

Labiausiai kentės uždirbantieji mažesnes pajamas

„Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį algų augimas sugrįžo į lygmenį, buvusį prieš pandemiją. T. Povilauskas prognozuoja, kad ketvirtą ketvirtį algos augs lėčiau. Anot jo, panašu, kad vėl labiausiai kentės mažesnes pajamas gaunantys asmenys.

Nors ketvirtas ketvirtis kiek silpnesnis, šiemet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidės 7 proc. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs lėčiau negu šiemet – 4,5 proc.

Tam didžiausią įtaką esą turės mažiau augsianti minimali mėnesio alga, nors ekonomistas atkreipia dėmesį, kad didėja tikimybė, jog ji gali būti ir nekeičiama, ir lėčiau didėsiantis valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokestis.

Pagerinta 2022 m. euro zonos augimo prognozė

SEB grupės ekonomistai atsargiau vertina ateinančių metų pirmo ketvirčio euro zonos ekonomikos padėtį dėl didėjančios tikimybės, kad kitų metų pradžioje epidemiologinė situacija daugelyje šalių bus tokia, jog liks nemažai ribojimų verslui. Todėl spartesnio atsigavimo data nukeliama truputį į priekį.

Bankas daro prielaidą, kad jau kitų metų antrą ketvirtį vakcina nuo COVID-19 galės naudotis medicinos sektoriaus darbuotojai ir į didelės rizikos grupę patenkantys asmenys. Remiantis tokiomis prielaidomis prognozuojama, kad po smukimo 7,6 proc. šiais metais kitąmet euro zonos ekonomika augs 4 proc., o 2022 metais – 4,3 procento.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
2.5000

Darbas švenčių dienomis: inspekcija ragina nepamiršti savo teisių (9)

Šventinės ir minėjimo dienos yra laukiamos, nes suteikia galimybę rimtyje ir susikaupime paminėti...

Seime – vėl siūlymas dėl lengvatinio PVM būtiniausiems maisto produktams (13)

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą būtiniausiems...

Finansų ministerija vidaus rinkoje pasiskolino 15 mln. eurų (1)

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės...

Paskelbtas pirmasis 5G ryšio aukcionas papildyta (45)

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį paskelbė trijų 700 MHz radijo dažnių blokų...

Seime – pirmieji siūlymai 2022-ųjų biudžetui, prašoma 111 mln. eurų (13)

Seime įregistruoti pirmieji siūlymai 2022 metų biudžete rasti papildomų lėšų. Seimo nariai...

Top naujienos

Šūviais į apsauginį įtariamo vyro feisbuke – raginimai ginkluotis: ei, mentai, ir ką jūs man padarysit? (47)

„Ei, mentai . Vaikštinėju visur be kaukės. Ir ką jūs man padarysit?“ - savo feisbuko...

Vaistinės po ribojimų sugriežtinimo: tiek pykčio dar niekada nebuvome sulaukę (178)

Nuo penktadienio vaistinės e, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui...

Migrantai į Lenkiją veržėsi jėga, jiems talkino ir baltarusiai

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė apie migrantų bandymą jėga prasiveržti per sieną....

Kelių finansavimo reforma: apie asfaltuojamus žvyrkelius savivaldybės turės paskelbti iš anksto (17)

Seimui pateiktoje kelių finansavimo reformoje, be kita ko, numatyti su vietinės reikšmės...

Koronavirusas pasiglemžė Kėdainių progminazijos mokytojos gyvybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu , paskutiniu...

Incidentas garsiame Vilniaus kvartale: aidėjo šūviai, iškviestos gausios policijos pajėgos įtariamasis neblaivus (161)

Pirmadienį specialiosios tarnybos sulėkė į Kauno gatvę Vilniuje . Pranešama apie ginkluotą...

Ramūnas Bogdanas. Kaip sekasi talibams?

Prieš porą mėnesių per pasaulį ūžtelėjo nuotraukomis iliustruotos informacijos banga, kaip...

Valdantieji siūlo valstybės lėšomis rezidentūrą baigusiems medikams atidirbti Lietuvoje

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus...

Primena, kad darbuotojų laukia ilgasis savaitgalis – truks 4 dienas šiemet laukia dar vienas ilgasis savaitgalis

Dirbančiųjų kitą savaitgalį laukia tikra atgaiva – bus galima pasimėgauti net 4 dienų ilguoju...

Pagaliau „Žalgirio“ stovykloje – pozityvesnės naujienos (7)

Kauno „Žalgirio“ stovykloje galų gale yra ir geresnių žinių. Antradienį Tel Avive...