„Panagrinėjome, kokį indėlį investuotojai ir gamybos įmonės gali padaryti ekonomikai, valstybei per ilgus metus. Surinkti 30 metų duomenis sudėtinga, bet pavyko bent 10 metų pamatuoti – 100 didžiausių gamybos įmonių“, – spaudos konferencijoje trečiadienį tyrimą pristatė asociacijos „Investuotojų forumas“ („Investors' Forum“) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Sukūrė interaktyvų įrankį įmonių stebėsenai
Konsultacijų ir tyrimų bendrovės „Civitta“ partneris Rokas Šalaševičius sako, kad tyrimo stengtasi nekomplikuoti ir apsiriboti keliais aspektais: valstybei mokami mokesčiai, mokami atlyginimai, akcininkų grąža ir kiti ūkio subjektai, gaunantys užsakymų iš įmonių.
„Turėjome du uždavinius: pirmas – paimti 100 didžiausių gamybos įmonių Lietuvoje ir pažiūrėti, kokį poveikį jos ekonomikai padarė per 10 metų ir sukurti interaktyvų įrankį. Antras – eiti žingsniu giliau ir paimti konkrečius įmonių atvejus, pasižiūrėti ilgesnį laikotarpį“, – teigia R. Šalaševičius.
Anot jo, sukurtas interaktyvus įrankis, kuriame atsispindi didžiausių įmonių.
„Kodėl gamybos įmonės? Turime Lietuvoje jų 8 tūkst. – 8 proc. nuo visų įmonių. Jos sukuria 24 proc. visos apyvartos. Bet to 100 įmonių indėlis gan ženklus: jos sukuria apie 60 proc. (gamybos) sektoriaus apyvartos“, – sako R. Šalaševičius, pridūręs, kad ateityje sąrašas gali būti plečiamas, kartu jame gali daugėti ir sektorių.
„Valstybė turėtų labiausiai mylėti įmones“, – apibendrino R. Šalaševičius, atkreipdamas dėmesį į gamybos segmento naudą biudžetui.
Didžiausių pagal pajamas įmonių rezultatai ir jų TOP 10 (pagal pristatytą įrankį):
Pelningiausias – aukštos pridėtinės vertės sektorius
Pirmą kartą rengiamas tyrimas, atliktas kartu su verslo konsultacijų ir tyrimų bendrove „Civitta“, atskleidžia, kad pelningiausiai dirbančios įmonės yra aukštos pridėtinės vertės biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltic“ ir lazerių gamintoja „Light Conversion“.
Jų pelningumas viršijo 34 proc., tačiau pelningai veikė ir kitos šimtuko bendrovės. Tik keturios iš tirtų įmonių 2013–2022 metais veikė nuostolingai.
„Civitta“ analitikas Martynas Venclavičius teigė, kad „pelningumas labai jautrus laikui, itin kintantis“, tad vienais metais įmonei gali sektis gerai, tačiau kitąmet –jau nebe.
„Darbuotojai turi būti suinteresuoti dirbti pelningose įmones, nes jos linkusios dalintis grąža. Pavyzdžiui, „Light Conversion“ atlyginimas didžiausias segmente per dešimtmetį“, – teigė analitikas.
„Tyrimas leidžia įvertinti, kaip bendrovių veiklos rezultatai koreliuoja su mokamais atlyginimais. Duomenys rodo, kad gamybos sektoriaus lyderiai moka didesnius atlyginimus. Vidutinis atlyginimas susijęs ir su verslo pelningumo, ir su vidutinio pelningumo per darbuotoją rodikliu. Bendra tendencija – jei pelno daugiau, didesni ir atlyginimai“, – pranešime cituojamas R. Šalaševičius.
Per tyrinėtą dešimtmetį didžiausius atlyginimus mokėjo „Teltonika Telematics“ (vidutiniškai 4,2 tūkst. eurų), „Teltonika Networks“ (3,9 tūkst. eurų), „Light Conversion“ (3,6 tūkst. eurų), „Phillip Morris Lietuva“ (2,46 tūkst. eurų).
Didžiausios Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonės sudaro 1,2 proc. visų sektoriaus įmonių ir sukuria beveik 60 proc. sektoriaus apyvartos bei įdarbina beveik ketvirtadalį sektoriaus darbuotojų, teigia asociacija.
Tyrimas: akivaizdi akcizų nauda biudžetui
Mokesčių valstybei analizė patvirtino akcizų svarbą šalies biudžetui, teigia asociacija. Trys didžiausi mokesčių mokėtojai per dešimt metų sumokėjo beveik pusę segmento mokesčių valstybei, ir visos šios įmonės gamina bei parduoda akcizines prekes.
Pirma – daugiausiai mokesčių valstybei (5,7 mlrd. eurų), sumokėjusi „Orlen Lietuva“, antra – „Philip Morris“ įmonės, per dešimtmetį sumokėjusios beveik 2 mlrd. eurų mokesčių, trečia – „MV Group Production“, sumokėjusi beveik 1 mlrd. eurų mokesčių.
Konkrečiai įvertinus „Philip Morris“ įmonių duomenis, tiesioginė ir netiesioginė investicijų nauda sudarė 13,5 euro iš kiekvieno euro, kurie kaip sukurta vertė pasiskirstė tarp valstybės, darbuotojų ir akcininkų.
„Civitta“ asocijuotasis partneris Ervinas Škikūnas sako, kad gamybos įmonių nauda yra teikiama ne tik pirminiu efektu, bet ir antriniu.
„Philip Morris“ įmonės per tris dešimtmečius į gamybos plėtrą Lietuvoje investavo 384 mln. eurų. Bendras 30 metų verslo veiklos efektas sudarė 4,327 mlrd. eurų. Tai – 3,637 mlrd. eurų mokesčių, 307 mln. eurų atlyginimų ir 384 mln. eurų pelno akcininkams. Bendrovių užsakymai kitiems verslams – netiesioginė investicijų nauda ekonomikai – sudarė 862 mln. eurų.
„Per 30 metų sukūrė bent 5 mlrd. eurų naudos. 1 euras tiesiogiai sugeneravo apie 11 eurų, iš viso apie 13 eurų“, – sako E. Škikūnas.
„Galime daryti kelias išvadas. Didžiausiam šimtui įmonių per pastarąjį dešimtmetį sekėsi neblogai. Įmonių pelningumas teigiamai koreliuoja su atlyginimu darbuotojui – pelningoje įmonėje dirbti apsimoka. (…) Visos įmonės sukuria gana ženklią pridėtinę naudą valstybei“, – teigia E. Škikūnas.
Investicijos – kol kas matyti sąstingis
Asociacijos „Investuotojų forumas“ („Investors' Forum“) vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis teigia, kad investicijų portfelio augimas nuo COVID-19 pandemijos ėmė lėtėti. Tiesa, pastaruoju metu švietimo sektoriuje sulaukė investicijų bumo, taip pat – negali skųstis ir energetikos sektorius (atsinaujinanti energetika).
R. Skyrienė tikisi, kad valstybė gerins investicinę aplinką.
„Galbūt reikėtų žengti žingsnį ir palengvinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą, mažinant jų apmokestinimą“, – komentavo R. Skyrienė.
Aptardama dabartinį investavimo kontekstą vykstant karui Ukrainoje, teigė, jog esamų investuotojų plėtra nestoja.
„Yra daug paprasčiau su tais, kurie yra čia. Žinau, kad tikrai plėtrą vysto, nepriklausomai, kad vyksta karas Ukrainoje. Porą investuotojų lankiau, tai vyksta plėtra. Manau, kad didžiausią darbą dabar pritraukiant investuotojus daro „Investuok Lietuvoje“, nes su naujais reikia dirbti, ypač jeigu jie šito regiono nežino. Ką dar galėtų valstybė daryti – gerinti verslo aplinką“, – sako R. Skyrienė.
V. Tamkvaitis sako, kad kalbėti apie „pinigų judėjimą, ar investuotojų iš Lietuvos pagrindo nėra“.
Prognozuodamas šių metų perspektyvą pramonei, gamybai, jis sako, kad jeigu kiltų naujas energijos išteklių kainų šuolis, tai būtų neigiamas poveikis bendrovėms.
„Situaciją sunku tiksliai prognozuoti. Kažkokių esminių pokyčių ekonomikoje nutikti neturėtų. Šie metai turėtų būti tam tikras 2023 metų tęsinys. Bet neigiamo neapibrėžtumo yra labai daug – eksporto rinkose, energetikos kainose“, - sakė V. Tamkvaitis.
Pasak R. Skyrienės, tarp dabartinių verslui kylančių iššūkių yra talentų pritraukimas ir darbo jėgos apmokestinimas.
„Problemos labai žinomos, tai yra talentai pirmoje vietoje: darbo jėgos trūkumas, ypač aukštos kvalifikacijos, jaučiamas. Šitai kalbame jau keletą metų.
Todėl tikrai buvo juntamos valstybės pastangos gerinant švietimą ir galbūt lengvinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų įvežimą iš kitų trečiųjų šalių. Ir dabar, statistiškai pasižiūrėjus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų įvežimas į Lietuvą padidėjo“, – sako R. Skyrienė.
Jos teigimu, turėtų būti sprendžiamas ypač aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų apmokestinimo klausimas.
„Tarkime, vienos mūsų įmonės (priklausančios asociacijai – red.) direktorius užsienietis manęs klausia, kodėl Lietuvoje, nesant progresinių mokesčių, aukštos kvalifikacijos žmonės moka progresinį 32 proc. tarifą. Tai manau, kad čia reikėtų priimti sprendimus, nežiūrint, ar sustos, ar ne mokesčių reformos žengimas į Seimo sesiją“, – sako R. Skyrienė.
„Mes nesakome, kad tuos 32 proc. visai nuimti – tegul šiek tiek sumažina, iki buvusių 27 proc., nes dabar „Sodros“ „lubų“ efekto praktiškai nėra“, – teigia asociacijos vadovė.
