Skaitytoja Ieva (vardas pakeistas) kreipėsi į „Delfi“ skųsdamasi, kad jau dabar iš plastikinio kibirėlio sklinda kvapas, tad maisto atliekas tenka išnešti kasdien. Pasak jos, oranžinių maišelių ir rudų kibirėlių „sistema“ nėra filtruojama, todėl klausia, ką daryti.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu tikina, kad rudos talpos, kurios dalinamos Vilniaus gyventojams kartu su oranžiniais maišeliais, yra papildoma priemonė, skirta tik gyventojų patogumui – tam, kad jie turėtų kur įsidėti maišelį, kol jį pripildo atliekų.
„Svarbiausias aspektas, kad gyventojai maisto atliekas rūšiuotų į oranžinius maišelius, nes tik tokios spalvos maišeliai yra atpažįstami MBA įrenginiuose ir atskiriami nuo bendro mišrių komunalinių atliekų srauto“, – teigiama komentare „Delfi“.
„Maisto atliekų rūšiavimas nesukuria daugiau atliekų bei nesukelia stipresnių kvapų – tiesiog maisto atliekos atskiriamos nuo bendro mišrių komunalinių atliekų srauto, o tai palengvina atliekų perdirbimo ir antrinio panaudojimo procesus.
Pabrėžiame, kad gyventojai šalinti namuose susidarančias atliekas turėtų įvertindami savo asmeninę situaciją“, – rašoma komentare.
Su „Delfi“ susisiekė Paulius (vardas pakeistas), sakantis, kad jam problemų kelia ne kvapai, o talpos ir maišelio dydis – kelių asmenų šeimai jo nepakanka.
„Pati idėja rūšiuoti maistą – viskas su ja gerai, bet negi negalima buvo padaryti paprastai: susitari su gamintojais, prekybos centrais, kad oranžine spalva pagamintas maišas ir taip toliau. Dabar gauni vieną dydį, vieną dėžutę ir džiaukis gyvenimu.
Tai pas mus šeimoje keturi nariai, tai tą dėžutė užsipildo labai greitai. Nuskuti bulves, morkas, dar kažką ir ji jau pilna“, – sako vyras, kartu sakantis, kad nerado, kur galėtų nusipirkti papildomų oranžinių maišelių.
Anot jo, viena vertus, talpos ir maišeliai per maži, bet kita vertus, papildoma talpa atliekoms 54 kv. metrų ploto bute verčia dar labiau susispausti.
Tai nėra pirmi kartai, kai skaitytojai klausia dėl naujosios atliekų rūšiavimo tvarkos. Dar sausį vienas skaitytojas rašė „Delfi“, baimindamasis, kad per skylėtą dangtelį sklis blogas kvapas, o italų gamintojo svetainėje jis aptikęs, jog prie tokios konfigūracijos kibirėlio pridedamas ir filtras.
Kompanijos „Sartori Ambiente“ interneto svetainėje išties nurodoma, kad talpa būna ir uždaro tipo, ir su skylėtais dangteliais, kurie gali būti papildyti biofiltru. Savivaldybė tuomet pakomentavo „Delfi“, kodėl pasirinko sprendimą be filtro, bet jau tada pabrėžė, jog kibirėliai tėra palengvinimas gyventojams, o svarbiausi yra būtent oranžiniai maišeliai.
Metų pabaigoje vertins rezultatus
Pagal savivaldybės skaičiavimus, vieno maišelių rulonėlio, kurį sudaro 25 maišeliai, namų ūkiui turėtų pakakti 3 mėnesiams. Tai reiškia, kad pagal įprastai susidarantį atliekų kiekį, pripildytą maišelį su maisto atliekomis gyventojai vidutiniškai turėtų išmesti kas 3–4 dienas, teigiama komentare.
„Tačiau kiekvienas gyventojas savo situaciją turėtų įsivertinti individualiai. Kol kas maišelių rulonėlių įsigyta tiek, kad kiekvienam namų ūkiui per šiuos metus jų bus išdalinta po 4. Šiuo metu galima atsiimti 3 rulonėlius iš karto“, – sako savivaldybė.
Ji komentavo portalui, kad šiuo metu maišelių ritinėlių galima įsigyti „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvėse, kiti prekybos tinklai taip pat planuoja pradėti oranžinių maišelių prekybą. Vieno oranžinių maišelių ritinėlio (25 vnt.) kaina svyruoja apie 1 eurą.
Metų pabaigoje bus vertinama padėtis ir priimami sprendimai dėl tolesnio maisto atliekų rūšiavimo įgyvendinimo. Tai bus daroma atsižvelgiant į tai, kiek sėkmingai susiformuos gyventojų įpročiai ir kaip augs išrūšiuotų maisto atliekų kiekis mišrių komunalinių atliekų sraute.
Pasak savivaldybės, šiuo metu maisto atliekų rūšiavimo priemonėmis aprūpinti daugiau kaip 45 proc. Vilniaus miesto namų ūkių.
Kaip jau skelbta, nuo šių metų sausio Vilniaus miesto gyventojai turi rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes ir antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.
Maisto atliekas sostinės gyventojams tenka kaupti atskirose talpose su oranžinės spalvos maišeliais, kuriuos vėliau reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Tai leidžia šias atliekas atpažinti Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams.
