Anot E. Šiškauskienės, džiugu, kad renginys įvyko sklandžiai ir be jokių incidentų, tačiau, jeigu verslui reikėtų paskaičiuoti savo uždarbį – situacijų būtų įvairių.
„Viešbučiai – taip, buvo užpildyti, kaip ir bet kurią kitą vasarą, tik reikėjo daug daugiau energijos susidėliojant tiekimą ir aptarnauti svečius gal aukštesniame lygyje, nors, manau, kad penkių žvaigždučių viešbučiai visada aptarnauja aukštame lygyje, kaip ir keturių žvaigždučių. Padirbėjo visi tikrai nuo dūšios ir sakė, kad jokių trikdžių nebuvo nei tiekime, nei maiste, nei patalynių keitime – susitvarkė labai puikiai“, – dalijosi ji.
Tačiau politikams, kurie galvoja, kad viešbučiai viršijo savo uždarbio lūkesčius, teks nusivilti.
„Manau, kad nebuvo nei daugiau, nei mažiau. Jeigu viešbutyje yra 100 kambarių, tai 100 ir yra praeitą vasarą, šią vasarą ir kitą vasarą.
Nemanau, kad per tas dvi dienas čia jau taip pralobo kažkas ir norėčiau tas iliuzijas išsklaidyti, nes visas savaitgalis buvo tuščias: ir skrydžiai nuimti, ir turistinės grupės nukreiptos kitur, tai kaip dabar bus visiems išvykus ir kaip vėl užsipildys viešbučiai – pasižiūrėsime. Nemanau, kad bus labai paprasta“, – teigė E. Šiškauskienė.
Patyrė ir išlaidų
„Pavyzdžiui, nebuvo galimybės patalynei, kad užtikrinti visą tiekimą, reikėjo pasirūpinti. Reikėjo maistu iš anksto pasirūpinti, gėrimus užsipirkti, tai, aš manyčiau, kad tie momentiniai užsipirkimai kainavo daugiau.
Aišku, paskui visa tai bus parduota, patalyne reikėjo apsirūpinti iš anksto, tai arba nuomotis, arba pirktis, nes nėra tiek komplektų, kiek reikėjo šitam renginiui“, – teigė E. Šiškauskienė.
Anot jos, tikroji situacija pasimatys tada, kai rezultatai bus apžvelgti iš esmės, tačiau ji nenorėtų sakyti, kad finansiškai viešbučiai ir restoranai per šias dienas pralobo.
„Jau dabar taip ir matau politikus sakančius, kad čia trims metams į priekį viešbučiai ir restoranai turi užsidėję riebaliuką, tai tikrai noriu paneigti šį mitą“, – teigė moteris.
Situacija restoranuose
Restoranams šias dienas teko išgyventi sunkiau, tačiau, E. Šiškauskienės teigimu, priekaištų girdėti nebuvo.
„Kalbant apie restoranus, tai labai įvairi ta situacija buvo. Tie restoranai, kurie maitino darbuotojus, labiau komercinius verslo pietus darydavo, tai jau nuo savaitgalio nei lietuvių, nei užsieniečių dar nebuvo, tai buvo visiškas stilius.
Atvykus svečiams – užsipildė vakarai, kaip mes ir prognozavome. Daug kas užsidarė visai, kai kurie dirbo tik nuo pietų ir labiau į pavakarę, kas pasiteisino. Manyčiau, kad imant maitinimo įmones, tai visumoje apyvarta yra kritusi apie 50 procentų“, – dalijosi ji.
Anot pašnekovės, nuskriaustų finansiškai buvo, tačiau morališkai ir nuotaikos prasmė – visi liko patenkinti.
„Visi suprato tą svarbą, visi ruošėsi, buvo informacija iš anksto, tai, manau, kad tikrai galime visus pasveikinti su sėkme šito renginio“, – dalijosi ji.
Reklama Lietuvai
Anot „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos vadovės Dovilės Seliukės, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje davė galimybę šalies žinomumui didinti.
„Ne paslaptis, kad Vilniaus ir Lietuvos vardas visose žiniasklaidos priemonėse, visame pasaulyje skambėjo daug ir plačiai. Tikriausiai, negalėtų būti geresnio kozirio šiame karo kontekste, kai į Lietuvą keliaujantys vis dar mano, kad pas mus nesaugu. Matyti Lietuvą šalia NATO yra turbūt stipriausia žinutė, kokia tik gali būti, apie tai, kad Lietuva yra saugi ir šiomis dienomis, tikriausiai, tai buvo pats saugiausias pasaulio kraštas“, – teigė D. Seliukė.
Žurnalistai, atvykę iš užsienio, Lietuvą įvertino labai džiugiai.
„Mes į NATO viršūnių susitikimą pažiūrėjome pakankamai kūrybiškai, nenorėjome to palikti vien tik kaip politinio renginio. Buvome sugalvoję atrakcijų žiniasklaidos atstovams, kad jie išsineštų ir kitokių patirčių: turėjome ir pažintinius turus, kada jie galėjo pasimėgauti lietuviškomis atrakcijomis, turėjome virtualios realybės filmą, kuris buvo media centre „Litexpo“ įkurtas“, – dalijosi pašnekovė.
Jos teigimu, žurnalistai buvo sužavėti, kad Lietuva sugebėjo tokį politinį renginį išnaudoti ir Lietuvos garsinimui kitame kontekste, o rezultatas džiugina ir pačius lietuvius.
„Buvo duomenų, jog yra daugiau nei 1500 akredituotų žiniasklaidos atstovų Lietuvoje. Tikriausiai, matematika paprasta. Jeigu mes skaičiuotume, kiek mums kainuotų atvežti tiek žurnalistų į Lietuvą – tai būtų labai dideli kaštai, o čia mes juos turėjome ir mums tiesiog reikėjo juos išnaudoti“, – teigė D. Seliukė.
Anot jos, kalbinti žmonės neišreiškė jokio neigiamo atsiliepimo apie potyrius Lietuvoje. Visi žavėjosi šalies grožiu ir teigė sugrįšiantys šalį pažinti dar stipriau.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
