Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragina labiau apmokestinti su darbo santykiais nesusijusias pajamas, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalba apie lengvatą reinvestuojamam pelnui.
Apie tai pirmadienį diskutuota laidoje „Delfi tema“.
Sprendimai – galbūt 2022 metais
„Mokesčių sistemoje reikia elgtis kaip krištolo parduotuvėje – nedaryti jokių staigių judesių, nes kitų atveju daiktai pradės dužinėti, reikės juos lipdyti ir jie niekada neatrodys taip gerai“, – sakė M. Majauskas.
Jis aiškino, kad pasitikėjimą mokesčių sistema sužlugdyti galima labai lengvai.
„Todėl ir ateinančiais metais bandysime kuo daugiau diskutuoti ir kuo mažiau priiminėti sprendimų, susijusių su mokesčiais.
Asmeniškai, matau mažai vietos mokesčių pakeitimams, kurie paliestų visus. Tai nereiškia, kad apie tai nediskutuosime. Diskutuoti reikia, susitarti reikia, bet priimti sprendimus reikia labai gerai pamatavus“, – sakė komiteto pirmininkas.
M. Majauskas sutiko, kad sprendimai gali būti priimami ne 2021, o 2022 metais.
„Nereikia žmonių gąsdinti naujais mokesčiais. Girdėjome apie cukraus mokestį, dar girdėsime apie įvairius naujus taršos mokesčius, apie progresinius, turto mokesčius. Mokesčius pakeisti yra labai paprasta.
Tai daug lengviau nei reformuoti sveikatos apsaugos ar švietimo sistemas. Tačiau tai nereiškia, kad turime imti ir kaitalioti. Geriau užsiimkime darbais, kurie šiandien yra patys svarbiausi. Tai yra darbo vietų išsaugojimas. Čia mokesčių sistemos keitimas neprisidės prie reikšmingų pokyčių labai greitai“, – sakė jis.
Rodo į uždirbančius 100 tūkst. eurų
I. Ruginienė pastebėjo, kad su darbo santykiais susijusios pajamos Lietuvoje apmokestintos pakankamai dideliais mokesčiais.
„Tuo metu kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, apmokestinimas gerokai skiriasi – į mažesnę pusę. Tam, kad turėtume šiokį tokį socialinį teisingumą, kalbame apie didesnius progresinius mokesčius kitoms didelėms pajamoms. Tai tie patys dividendai, individuali veikla.
Tie, kas uždirba 100 ir daugiau tūkstančių per metus, galėtų mokėti daugiau.
Jau ne vieną kartą sakiau, kad šis biudžetas yra pandemijos valdymo, o 2022 metų biudžetas bus dar svarbesnis. Jame pamatysime tikruosius ketinimus“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo I. Ruginienė.
V. Janulevičius sutiko, kad darbo pajamos šalyje apmokestinamos gana smarkiai.
„Taip pat sutinku, kad staigių judėsiu daryti neverta, – sakė jis ir patarė remtis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, kuriose kalbama apie didesnius vartojimo mokesčius.
„Kai visi gerai gyvename, perkame – iš to susidaro 50 proc. valstybės biudžeto, o verslui skirti mokesčiai turėtų būti lengvinami tam, kad taptume patrauklia šalimi investuoti“, – sakė jis.
Darbdavių atstovas ragino grįžti prie pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui.
„Pavasarį, po pandemijos grįšime prie siūlymų, kurie paskatintų ir timptelėtų Lietuvą į pirmąjį investuojančių šalių penketuką. Dabar esame šešti, pirmieji yra estai ir latviai“, – pastebėjo V. Janulevičius.
