Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Išankstinis mėnesinis (2022 m. spalį, palyginti su rugsėju) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,3 proc.
Infliacijos raidai didelę įtaką turėjo atpigusi šilumos energija
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės teigimu, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, kai kainos lyginamos su padidėjusiomis kainomis prieš metus, ir rinkose nukritus gamtinių dujų ir elektros kainoms, metinė infliacija Lietuvoje spalio mėn. sumažėjo.
„Infliacijos raidai didelę įtaką turėjo spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., atpigusi šilumos energija. Sudarius galimybes šilumos energijos tiekėjams keisti šildymui naudojamo kuro struktūrą ir naudoti alternatyvias kuro rūšis, įskaitant mazutą, buvo galima lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius žaliavų rinkose ir sumažinti dujų kainų įtaką galutinei šilumos kainai“, – Statistikos departamento duomenis Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai komentuoja ekonomistė.
L. Mociūnaitė atkreipia dėmesį, kad nuo spalio 1 d. įsigaliojo nulinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas centralizuotai teikiamai šilumos energijai: „Visa tai lėmė, kad, palyginti su rugsėjo mėnesiu, šilumos energija atpigo 7,8 proc., taip pat sumažėjo ir metinis šilumos energijos kainų augimas – spalio mėn. sudarė 90 proc. (rugsėjo mėn. – 131 proc.)“.
„Nors šiuo metu trikdžiai tiekimo grandinėse slopsta, o pavyzdžiui, naftos, metalų ir maisto žaliavų kainos, palyginti su piku, pasiektu prasidėjus karui, yra sumažėjusios, vis dėlto staigaus ir didelio metinės infliacijos kryčio artimiausiu metu tikėtis dar anksti, kadangi spaudimą infliacijai vis dar palaiko apie 30 proc. didesnės nei prieš metus gamintojų (apdirbamosios gamybos be rafinuotų naftos produktų) produkcijos kainos“, – sakė Lietuvos banko ekonomistė.
A. Izgorodinas: neskubėčiau teigti, kad infliacija pasiekė piką
„Techniškai žiūrint, turime infliacijos piką. Tačiau kol kas neskubėčiau teigti, kad infliacija Lietuvoje iš tiesų pasiekė piką. Manau, kad vėl galime matyti infliacijos paspartėjimą gruodį-vasarį, kai orai Lietuvoje ir visoje Europoje labiau atvės ir prasidės žiema“, – pranešime žiniasklaidai komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, šiuo metu dujų kainos ES rinkose yra mažesnės nei rugpjūtį-rugsėjį, tačiau dujų kainų sumažėjimui didelės įtakos turėjo neįprastai šiltas ruduo Europoje ir užpildytos dujų saugyklos.
„Gruodį-vasarį, atšalus orams, įtampa ir stresas į ES energetikos sektorių gali sugrįžti, o tokiu atveju matysime dar vieną dujų ir elektros kainų šuolį“, – prognozuoja ekonomistas. – Energetikos kainų šuolis žiemą tikriausiai nebus toks didelis ,kokį matėme rugpjūtį-rugsėjį, tačiau netikiu, kad artėjančią žiemą dujų ir elektros kainos Europoje išsilaikys dabartinėse žemumose. Jeigu žiemą energetikos kainos sugrįš į augimo trajektoriją, automatiškai iš naujo įsibėgės ir infliacijos tempai Lietuvoje.“
Ekonomistas sako, kad reikia turėti omenyje ir kitą faktorių – Kiniją ir galimą Kinijos sprendimą švelninti nulinę COVID-19 politiką 2023 m. pavasarį.
A. Izgorodino teigimu, šiuo metu įvairių žaliavų kainos finansų rinkose mažėja dėl agresyvios JAV centrinio banko ir Europos centrinio banko pinigų politikos (palūkanų didinimo).
„Tačiau įtakos žaliavų kainų nuosmukiui turi ir Kinijos aspektas, t.y. tai, kad Kinija toliau laikosi nulinės COVID-19 politikos, kuri stipriai sulėtino Kinijos ekonomikos apsukas“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, daugėja ženklų, kad Kinija 2023 m. pavasarį atsisakys nulinės COVID-19 politikos – žvelgiant iš Europos ir JAV praktikos, karantinų atšaukimas priveda prie milžiniško vartojimo ir investicijų atšokimo, todėl 2023 m. pavasarį metalų, naftos, kitų žaliavų kainos vėl gali stipriai padidėti, o tai reikštų dar vieną kainų šuolį Europoje ir Lietuvoje.
„Spalį metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo tik 0,5 proc. punkto, t.y. infliacijos sulėtėjimas yra labiau statistinis. Kainos vis tiek yra daugiau nei penktadaliu aukštesnės nei prieš metus, o infliacija toliau darys spaudimą vartotojų finansams ir pačiam vartojimui“, – reziumuoja A. Izgorodinas.
