Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, jog Kauno ir Alytaus apskrities brangias implantacijos ar protezavimo paslaugas teikiančiuose odontologijos kabinetuose, pirminiais skaičiavimais, per kelerius metus galimai nuslėpta beveik 1 mln. litų gautų pajamų. Neatmetama galimybė šių dviejų mokėtojų atžvilgiu taikyti griežtas kontrolės priemones – mokestinius patikrinimus. Kontrolės veiksmai įmonėse atlikti vykdant projektą „Balti chalatai“.
Chirurgines odontologijos paslaugas teikiančiame Kauno odontologijos kabinete mokesčių inspektoriai nustatė atvejų, kuomet ne visos pacientų kortelėse įrašytuose gydymo planuose numatytos bei suteiktos paslaugos atsispindi buhalterinėje apskaitoje – kai kuriais atvejais apskaitoma tik 5-11 proc. iš konkretaus paciento gautų pajamų. Pavyzdžiui, vienam pacientui pagal gydymo planą suteiktų dantų implantacijos paslaugų vertė siekė beveik 8 tūkst. litų, tačiau jam išrašytame pinigų priėmimo kvite nurodyta tik 450 litų suma. Įtariama, jog 2009- 2011 m. laikotarpiu įmonė galėjo neapskaityti per 600 tūkst. litų.
Sulyginus nurašytus dantų implantus su buhalteriniuose dokumentuose apskaitytomis pajamomis už jo įsukimą, aiškėja su verslo logika prasilenkianti situacija: tiriamuoju laikotarpiu dantų implantų nurašyta ženkliai daugiau nei apskaityta pajamų už implantacijos procedūras. Kone kiekvienos įsukimo procedūros metu vidutiniškai 3 sunaudoti implantai, o kai kuriais atskirais atvejais net ir iki 5, tuo tarpu pajamų apskaitoma kaip už vieną.
„Įmonės vadovo teigimu, tiek daug implantų vienos procedūros metu sunaudojama neva siekiant nepriekaištingos darbo kokybės. Tačiau tokie vadovo teiginiai mokesčių administratoriaus vertintini itin kritiškai, kadangi kiekvieno ekonominę veiklą vykdančio subjekto tikslas – gauti pelno, tuo tarpu taikoma praktika įmonę veda į nuostolius“, - teigia Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
Jis kartu pažymi, jog be jau minėtų faktų, įtarimus dėl galimo pajamų neapskaitymo sustiprina ir užfiksuotos direktoriaus suteiktos įmonei suteiktos šimtatūkstantinės paskolos. Jos gerokai viršija vadovo bei jo sutuoktinės oficialiai gautas pajamas ir santaupas. „Įtariame, jog paskolos buvo teikiamos iš gautų neapskaitytų pajamų“, - sako G. Muznikas.
Panašių faktų, keliančių įtarimų dėl neapskaitomų pajamų, nustatyta ir Alytaus apskrityje veikiančioje odontologijos klinikoje. Patikrinimo duomenimis, įmonė įsigydavo nemažus kiekius medžiagų, reikalingų brangioms chirurginėms operacijoms bei protezavimo procedūroms atlikti, kurie metų eigoje buvo nurašomi į sąnaudas. Kaip teigė įmonės savininkas likutis nesusidaro, kadangi medžiagos užsakomos konkrečiam pacientui ir iš karto sunaudojamos. Tačiau patikrinus kasos aparato, kuriuo apskaitomos gautos pajamos, kontrolines juostas paaiškėjo, kad didžioji dalis pajamų už itin brangias procedūras jose neužfiksuota. Nors klinikoje be įprastų odontologijos paslaugų teikiamos ir kelis tūkstančius kainuojančios protezavimo ar chirurgijos paslaugos, vidutinė vieno kasos aparato kvito suma nesiekia ir 100 litų. Preliminariais skaičiavimais, per metus įmonė galėjo nuslėpti apie 300 tūkst. litų pajamų. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus vizito metu dienos pajamos padidėjo daugiau nei du kartus, lyginant su 2013 m. vidutinėmis dienos pajamomis.
Patikrinimo metu tiriant vadovo pajamas ir išlaidas, nustatyta, jog įmonės išmokėtos savininkui išmokos svyravo nuo 300 iki 800 litų per mėnesį. Taip buvo vengiama gyventojų pajamų mokesčio, mat tokio dydžio sumos šiuo mokesčiu neapmokestinamos. Mokesčių administratoriaus vertinimu, neįtikėtinai atrodo situacija, kai darbingo amžiaus žmogus, turėdamas medicininį išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį, užimantis vadovaujančias pareigas bei pats teikiantis dantų protezavimo paslaugas negauna jokių ženklesnių pajamų. Vadovas aiškinosi pragyvenąs iš žmonos gaunamų pajamų, kreditinių kortelių bei yra remiamas tėvų.
Kauno bendrovė VMI po patikrinimo tebetikslina pelno mokesčio deklaracijas. Tačiau kol kas papildomai deklaruota tik 500 Lt pelno mokesčio suma mokesčių inspekcijai įtarimų dėl įmonės veiklos skaidrumo nepanaikino. Alytaus apskrities įmonei taip pat nurodyta įvertinti VMI nustatytus prieštaringus faktus bei patikslinti deklaracijų duomenis. Mokesčių mokėtojams piktybiškai nereaguojant į VMI pastabas, įmonėse gali būti atliekami mokestiniai patikrinimai, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojo pateiktus paaiškinimus.
