Lietuva kol kas nėra įtraukta į Europos medicininio turizmo žemėlapius, tačiau Druskininkų ar Birštono kurorte kas trečias sutiktas turistas nelietuvis – tai svečiai iš Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ar kitų Rytų Europos šalių.
Lietuvos medicininis paslaugų eksportas sudaro tik nežymią visų mūsų paslaugų eksporto dalį. Kurortai kruopščiai skaičiuoja kiekvieną svečią iš užsienio, nes jų pasitikėjimas teikiamų medicinos paslaugų kokybe auga.
„Vokietijos ligonių kasos domisi tik reabilitacija, gydomąja reabilitacija, taigi reikia labai griežtai laikytis sąlygų. Priešingai kontraktai nebus sudaromi. Ir mums labai malonu, kad mūsų municipalinės gydyklos teikiamos paslaugos buvo labai teigiamai įvertintos“, – sako Druskininkų vicemerė Kristina Miškininė.
Užsieniečiai medicinos paslaugas renkasi vertindami kokybę ir kainą.
„Mes daug kur, lyginant su užsienio kurortais, esame pakankamai aukštai pakėlę kartelę ir, manau, kad kokybės ir kainos santykis yra mūsų naudai. Kokybė yra aukšta, ir kaina yra žemesnė“, – sako Birštono sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė.
Kad medicinos turizmas yra perspektyvus pripažįsta ir Ūkio ministerija. Ji tikina, kad daug kas priklauso nuo kurortų savivaldybių. ūkio ministerija skelbia, kad pernai turistų srautas į Lietuvą augo maždaug apie 20 proc., spėjama, kad panašiai tiek daugėjo atvykusiųjų gerinti sveikatos.
O, pavyzdžiui, Lenkijoje pernai apsilankė beveik 400 tūkstančių turistų iš Didžiosios Britanijos, Skandinavijos ir Rusijos.
Čia greta medicinos paslaugų kainoraščių pateikiama informacija apie turistų mėgstamas vietas, pigiausius skrydžius, čia galima užsisakyti ir ekskursijų.
