„Sodros“ duomenimis, 2013 m. didžiausiais atlyginimai Lietuvoje galėjo džiaugtis skrydžių vadovai, teisėjai, orlaivių pilotai, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai bei naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai.
Kol šie specialistai Lietuvoje gali girtis iki 3150 Eur/mėn. siekiančiais atlyginimais (neatskaičius mokesčių), kiti savo sąskaitose sulaukia dešimt kartų mažesnių atlyginimų per mėnesį.
„Sodros“ 2014 m. lapkričio mėnesio duomenimis, mažiausią vidutinį darbo užmokestį gavo prekybos, žemės ūkio, grožio paslaugų, maitinimo įstaigų sektoriams dirbantys gyventojai.
Pagal „Sodros“ pateiktus duomenis matyti, kad mažiausias vidutines mėnesio pajamas šalyje gavo ne maisto produktų gatvės pardavėjai (135 eurai), tačiau darbdaviai pranešė tik apie 19 tokių darbuotojų šalyje. Tarp mažą vidutinį atlyginimą gaunančių profesijų ir madų demonstruotojai (141 euras) ar žvejai (152 eurai). Tiesa, šių darbuotojų taip pat nėra fiksuota daug – iki 100.
Žiūrint į kategorijas, kuriose fiksuojama daugiau nei 1000 profesijų atstovų, mažiausi atlyginimai tenka kirpėjams (159 eurai), kioskų ir turgaviečių pardavėjams (191 euras), nekvalifikuotiems ūkių darbininkams (216 eurai), kosmetikams (221 euras), padavėjams (234 eurai), namų valytojams (237 eurai), atsitiktinių darbų darbininkams (244 eurai), augalininkystės ūkio darbuotojams (249 eurai), barmenams (251 eur) bei kiemsargiams (252 eurai).
Rodo ir šešėlinę ekonomiką?
Lietuvos socialinių tyrimo centro (LSTC) Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis teigė nesistebintis, kad, pavyzdžiui, atlyginimų skirtumas tarp skrydžio vadovo ir kirpėjo skiriasi apie dešimt kartų. Pasak jo, skiriasi darbuotojų kompetencijos, išsilavinimas, darbo sąlygos, rizikos.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad aptarnavimo sferoje dirbantys profesionalai taip pat turi galimybę gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, arbatpinigių forma.
Kaip informuoja „Sodra“, jei arbatpinigius moka ne darbdavys darbuotojui, jie nėra laikomi su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Dėl to nuo jų neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir bendroje vidutinių atlyginimų statistikoje tai neatsispindi.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia, kad arbatpinigiai Lietuvoje gali būti apmokestinami dviem būdais.
Vienas būdų – kai arbatpinigiai įskaičiuojami į sąskaitą arba visi pinigai tenka bendrovei ir ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo numatytą tvarką. Antras – kai darbuotojai patys gauna arbatpinigius ir juos pasilieka sau.
Jei darbuotojas visus arbatpinigius pasilieka sau, pajamų mokestį nuo jų turi sumokėti pats darbuotojas. Pajamų mokestis turi būti sumokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. pateikiant gyventojo pajamų deklaraciją.
Kalba, kas trukdo atlyginimams augti
Paklaustas, kas stabdo mažiausių atlyginimų didėjimą Lietuvoje, B. Gruževskis teigė, kad viena iš didžiausių problemų – atlyginimų skirtumas pačiose įmonėse tarp vadovų ir darbuotojų.
Kalbėdamas apie darbo užmokestį ekspertas taip pat pabrėžė būtinybę orientuotis į darbo našumą skatinančią apmokėjimo tvarką, kai kintamoji atlyginimo dalis priklauso nuo darbo rezultatų.
„Priklausome šalims, kur darbuotojai mažiausiai jaučia pasitenkinimo darbe. Jei žmonės dirba nesuinteresuoti, tai jie mažiau kūrybiški, išradingi ir nukenčia produktyvumas, našumas“, - kalbėjo pašnekovas.
Bandydamas pateikti didesnių atlyginimų receptą B. Gruževskis taip pat paminėjo investicijų pritraukimo svarbą: „Kai ateina investicijos, atlyginimai ten yra apie 20 proc. didesni. Todėl visos valstybės pajėgos turėtų būti nukreiptos investicijų paieškoms“.
Profesorius taip pat neneigė, kad pakankamai mažiems atlyginimams įtaką daro ir silpnos profesinės sąjungos šalyje.
„Dėl stambaus kapitalo dominavimo buvo apribotos streikų galimybės. Profesinės sąjungos kol kas pralaimi. Streikas yra kaip aukšta temperatūra, kur gydytojai sako, kad nereikėtų skubėti iškart jos numušti, nes tai organizmo gynybinė reakcija. Taip yra ir su streikais. Negerai, kad prasideda anarchija, bet turi kažkoks mechanizmas veikti, o mes jį turime nuslopintą“, - teigė pašnekovas.
Atlyginimai didėja ne visiems
Tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai peržiūrimi kas kelerius metus. Jie didėja ne daugiau nei auga ekonomika ir keliami ne visiems.
Bendrovė skaičiuoja, kad praėjusiais metais bazinių atlyginimų didėjimui įmonės skyrė 2,2 proc. Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų paskutinį ketvirtį šalies bendras vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc.
2014 m. atlyginimų rinkos tyrimas atskleidė, kad bazinis atlyginimas pernai didėjo tik kas antram darbuotojui, nekeitusiam pareigų. „Hay Group“ vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta teigė, kad finansinių resursų įmonėms neužtenka, kad atlyginimą pakeltų kiekvienam darbuotojui, todėl jau kelerius metus pastebima tendencija, kad vadovai didina atlyginimą tik svarbiausiems darbuotojams, tačiau didesniu procentu. Pasak jo, tai šiuos darbuotojus veikia motyvuojančiai, bet likusiems tokie veiksmai sukelia nusivylimą.
Bendrovė pabrėžė, kad motyvacijos darbuotojams nesuteikia ir tai, kad darbovietėse vis dar įsigalėjusi didelė darbo užmokesčio nelygybė. „Hay Group“ skaičiuoja, kad už tą patį ar labai panašų darbą atlyginimai gali skirtis net 60 proc. Vakarų Europoje šis skirtumas siekia 33 proc., Skandinavijoje – 25 proc.
Mažiausiai uždirbantys darbuotojai Lietuvoje (2014 m. lapkričio „Sodros“ duomenys)
Informuojame, kad nuo 2013 m. lapkričio mėnesio darbdaviai, teikdami duomenis „Sodrai“, turi nurodyti darbuotojų profesijos kodą. Kaip skaičiuoja „Sodra“, tokius duomenis apie 99,2 proc. apdraustųjų profesijas pateikė absoliuti dauguma draudėjų.
Skaičiuojama, kad daugiausia Lietuvoje yra parduotuvių pardavėjų (61,6 tūkst.), įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų (50,5 tūkst.), vairuotojų (39,8 tūkst.), biurų, viešbučių valytojų, kambarinių ir pagalbininkų (39,8 tūkst.) bei reklamos ir rinkodaros specialistų (38,6 tūkst.).
| Vieta | Profesija | Kiek asmenų dirba šį darbą darbdavių pateiktais duomenimis | Vidutinis mėnesio atlyginimas (2014 m. lapkritis, Lt) |
| 10 | Barmenai | 5850 | 866,84 |
| 9 | Nekvalifikuoti augalininkystės ūkio darbininkai | 3579 | 859,03 |
| 8 | Nekvalifikuoti atsitiktinių darbų darbininkai | 3757 | 841,77 |
| 7 | Nekvalifikuoti sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkai | 1129 | 822,2 |
| 6 | Namų valytojai ir pagalbininkai | 3521 | 819,15 |
| 5 | Padavėjai | 7585 | 807,52 |
| 4 | Kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai | 1259 | 761,87 |
| 3 | Nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai | 2350 | 746,56 |
| 2 | Kioskų ir turgaviečių pardavėjai | 1907 | 659,04 |
| 1 | Kirpėjai | 1237 | 549,2 |
