„Galbūt netgi šiais metais, vėliausiai kitais metais, visgi prie tų diskusijų reikėtų grįžti, nes pensinis amžius didėja automatiškai Lietuvoje iki 2026-ų metų, po 2026-ųjų jis nebe didės ir tada būtų gerai iš anksto turėti mechanizmą, kuris leistų indeksuoti pensinio amžiaus ilgėjimą, priklausomai nuo gyvenimo trukmės. Tą pasidariusi Estija ir daugelis Vakarų Europos valstybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas aiškina, kad kitu atveju sprendimas pereitų į politikų rankas, o jie drastiškų veiksmų keliant pensinį amžių imtis nenorėtų.
„Kitu atveju sprendimas pereitų į politikų rankas ir tikėtina ne dabartinių, bet ateityje, kurie bus valdžioje. Ir aišku politikai tokių sprendimų niekada nenori. Tai būtų savižudiškas sprendimas. Tada bandoma rasti kitų būdų, kaip užkamšyti skyles ir dažniausiai tas sprendimas, deja, būna į skolą lindimas didesnis, mokesčių kėlimas, kas nelabai gerai ekonominiam, finansiniam saugumui“, – sakė jis.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad depolitizuotas mechanizmas nereikštų, jog pensinis amžius kils iki 72-jų metų, bet tai, jog jis bus didesnis nei 65-eri jau 2040-ais metais, anot jo, tikimybė yra arti 100 proc.
„Manau reiktų mokytis iš Skandinavijos šalių, tos pačios Estijos ir turėti kažkokį depolitizuotą mechanizmą, kurie leistų susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme, tai toks bazinis dalykas, namų darbai, kuriuos vis tiek kažkada pasidaryti. Tai nereiškia, kad kils (pensinis amžius – ELTA) iki 72-jų metų, manau, kad kils mažiau, bet, jog kažkiek kils iki 2040-ųjų metų, tai tikimybė yra arti 100 proc.“, – tikino „Luminor“ vyr. ekonomistas.
„Tai, kad 2040-ais metais turėsime pensinį amžių 65-ių metų tikimybė yra labai maža ir klausimas yra kaip kils, kada kils ir kas tą sprendimą priims, kad kelti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.
Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.
Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-ejų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.
