Tokią antikorupcinį vertinimo išvadą STT šią savaitę Seimui pateikė prieš paskutinį balsavimą dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų.

Pakeitimais siūloma nuo 2022 metų vidurio nustatyti vienkartinį mokestį už licenciją organizuoti lošimus, sugriežtinti įstatinio kapitalo reikalavimus, bet nebereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizinį tinklą.

STT priekaištauja, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai.

„Skirtingai, nei nuotolinių lošimų organizatoriams antžeminių lošimų įmonėms, siekiančioms atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus, steigti lažybų ir totalizatorių punktus (...), siūloma įtvirtinti naują prievolę pratęsinėti leidimą atitinkamai veiklai kas penkerius metus papildomai gaunant savivaldybės sutikimą, kuris dabar privalomas tik siekiant atsidaryti lošimo namus. Tuo pat metu nuotolinių lošimų organizatoriams naikinamas reikalavimas turėti antžeminius lošimų punktus“, – sakoma STT išvadoje.

„Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nuotolinių lošimų organizatoriams sukuriamos palankesnės, mažesnę administracinę naštą sukuriančios sąlygos, nei antžeminių azartinių lošimų organizatoriams, nes gavę licenciją ir leidimą jie galėtų nuotolinių lošimų veiklą vykdyti neterminuotai, be papildomų derinimo procedūrų su Lošimų priežiūros tarnyba ar savivaldybės taryba“, – priduria STT.

Teisėsaugos institucijai užkliuvo ir tai, kad įstatymų projektuose nedetalizuota tvarka, kuria remiantis savivaldybė galėtų išduoti ar neišduoti sutikimo atsidaryti lošimų organizatoriui arba tęsti veiklą.

Be kita ko, STT teigimu, savivaldybėms suteikiama pernelyg plati diskrecija nustatyti skirtingą ir nevienareikšmišką reguliavimą, nuožiūra spręsti dėl leidimo steigti lošimų vietą ar tęsti lošimo veiklą tam tikroje vietoje išdavimo.

STT siūlo maksimaliai suvienodinti finansinės atskaitomybės reikalavimus visų rūšių azartinių lošimų organizatoriams. Šiuo metu Seime svarstoma atsisakyti fiksuoto dydžio lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo, nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo.

Tarnyba atkreipia dėmesį ir į tai, kad pataisomis nereguliuojama tam tikrų paslaugų tiekėjų kontrolė, pavyzdžiui, nuotolinius azartinius lošimus imituojančių aplikacijų, programėlių mobiliuosiuose įrenginiuose, kurias vartotojas parsisiunčia nemokamai, tačiau kuriose įsigyjama mokamų paslaugų, o lošėjo pinigai konvertuojami į virtualią programėlės valiutą neribojant maksimalios galimos išleisti sumos,

Taip pat neapribojamos nepilnamečių galimybės įsidiegti ir lošti azartinius lošimus primenančiose programėlėse, nenumatomos galimybės lošėjui pareikšti valią apriboti savo galimybes lošti naudojantis tokiomis programėlėmis ar aplikacijomis.

STT pabrėžė, kad projektuose nėra numatyta papildomų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečių ir lošti nebenorinčių žmonių interesus nuo nuotolinių lošimų poveikio, kuris, tarnybos vertinimu, yra didesnis nei lošiant antžeminiuose lošimo salonuose,

„Sukurtos žaidėjo paskyros duomenimis tame pačiame įrenginyje, pavyzdžiui, stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje ar mobiliojo ryšio telefone, gali pasinaudoti ir tie, kuriems tai draudžiama“, – sakoma STT išvadoje.

Pataisomis, dėl kurių Seime yra likęs paskutinis balsavimas, siūloma, kad licencija už nuotolinius lošimus nuo kitų metų liepos kainuotų 0,5 mln. eurų, už kazino, stalo lošimus ir A bei B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų sumokėti 1 mln. eurų.

Įmonės, norinčios organizuoti nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, turės turėti bent 1,158 mln. eurų įstatinį kapitalą, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo lošimus – 289 tūkst. eurų, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144 tūkst. eurų. Dabar visų rūšių nuotolinių lošimų organizatoriai turi turėti bent 1,158 mln. eurų kapitalą

Mykolas Majauskas

Pakeitimus inicijavęs M. Majauskas sako, kad nauja tvarka leistų išnaikinti konkurenciją lošimų sektoriuje iškraipančias sąlygas, o valstybės biudžeto pajamos padidėtų 8 mln. eurų.

Per pataisų svarstymus Seime Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas yra sakęs, kad pakeitimai veiktų ne viešojo intereso naudai ir vartotojų apsaugos aspektu, o dar labiau išbalansuotų lošimų rinką, nes visi organizatoriai būtų tiesiogiai skatinami nutraukti antžeminių lošimų organizavimą ir visas paslaugas perkelti į internetą.

Pasak jo, pataisos parengtos neatsižvelgiant į probleminę padėtį lošimų ir loterijų rinkoje.

Lietuvoje veikia 201 automatų salonas, 133 lažybų punktai, penki totalizatoriaus punktai ir 16 lošimo namų (kazino).

Seimas yra patvirtinęs loterijų ir lošimų sistemos pertvarką per svarstymo stadiją, projektams patvirtinti reikalingas paskutinis balsavimas.

Dar dėl pataisų išvadą Seimui turės pateikti ir Vyriausybė.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją