2020 m. notarai pasiekė naują pajamų rekordą – 244 notarų pajamos buvo 42,2 milijono eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Vidutiniškai vienas notaras praėjusiais metais deklaravo 173 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 16,7 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tuo metu daugiausiai uždirbusių notarų pajamos svyravo nuo pusės milijono eurų, iki kone 1,2 mln. eurų. Tuo metu jų sumokamas gyventojo pajamų mokestis vidutiniškai sudarė apie 75 tūkst. eurų, arba apie 10 proc.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas vertina, kad valstybė yra atsakinga už tai, kad notarams užtikrino „monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos“. Pirmiausia jis siūlytų iš esmės peržiūrėti notarų pajamas.
„Metas peržiūrėti notarų reguliavimą iš esmės: įvertinti, ar teisinga riboti jų skaičių, atidžiai patikrinti paslaugų įkainius ir panaikinti privilegijuotas apmokestinimo sąlygas“, – tikina komiteto pirmininkas.
Valstybė teisės aktais įtvirtina ribotą notarų skaičių ir paskirsto veiklos teritorijas.
„Tuomet nustato paslaugų įkainius taip, jog visi iki vieno galėtų dirbtų pelningai. O turintiems biurus didžiausiuose miestuose sudaromos prielaidos užsidirbti ir po milijoną eurų. Ir, kad maža nepasirodytų, notarų gautoms pajamoms dar pritaiko lengvatinius pajamų tarifus, jog jų sumokami mokesčiai būtų mažesni nei mediko ar mokytojo“, – stebisi M. Majauskas.
Jis įsitikinęs, kad notarų paslaugų įkainiai neturi objetyvaus pagrindo, o tą prieš metus konstatavo ir tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė: „Iš tiesų trūksta racionalių argumentų paaiškinti, kodėl net už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams turi sumokėti po 400 ar 500 eurų“.
Siūlo atsisakyti 30 proc. pajamų taisyklės didelių pajamų gavėjams
Kitas jo siūlymas – nebeleisti taikyti 30 proc. pajamų taisyklės didelių pajamų gavėjams, besiverčiantiems individualia veikla. Tokiu atveju norėdami sumažinti apmokestinamąjį pelną jie turėtų deklaruoti faktines veiklos išlaidas.
„Įstatymai turėtų būti koreguojami taip, jog nedeklaruoti faktinių išlaidų galėtų tik nedideles pajamas gaunantys, o ne milijonus uždirbantys notarai. (...) Mano nuomone, mažas ir vidutines pajamas iš individualios veiklos gaunančių mokestinė tvarka keistis neturėtų. Tačiau milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis notaras turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius“, – siūlo M. Majauskas.
Dauguma notarų deklaravo išlaidas, kurios siekia 40 proc. individualios veiklos pajamų – taip sumažėjo apmokestinamosios pajamos, nuo kurių atskaitomas maksimalus 15 proc. tarifas.
Anot jo, dėl šio pasiūlymo galėtų apsispręsti mokesčių darbo grupė.
Jis atkreipė dėmesį, kad ne visus notarus sėkmė lydi vienodai. Pavyzdžiui, 50 mažiausias pajamas gavusių notarų 2020 m. vidutiniškai deklaravo 47 tūkst. eurų prieš leidžiamus atskaitymus.
„Notarai kartais bando įtikinti, jog efektyvus mokesčių tarifas mažas tik todėl, jog patiriamos didelės veiklos sąnaudos. Vis tik VMI deklaracijos rodo priešingą situaciją – beveik 40 proc. notarų naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tačiau net ir darant prielaidą, kad reikšmingos išlaidos egzistuoja, pajamos po tariamų išlaidų vis tiek siekia šimtus tūkstančių kiekvienais metais“, – patikima M. Majauskas.
„Notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo vos 9 proc. Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2020 m. deklaravo 1,2 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 11 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 720 tūkst. eurų ir mokėjo tik 10 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų“, – skaičiuoja M. Majauskas.
