„Galiu užtikrinti, kad valstybės finansai tvarūs. Skola yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje, skaičiuojant nuo BVP. Valstybės pajamos pakankamai reikšmingai auga. Vien iš pridėtinės vertės mokesčio per pusmetį surinkome 25 proc. daugiau, nei prieš metus laiko“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė M. Majauskas.
Vis tik, parlamentaras akcentuoja, kad žemas valstybės skolos lygis nėra savaiminis tikslas, o veikiau, kaip „buferis neramiems laikams“. Anot jo, energetikos kainų augimas yra viena iš tokių situacijų, leidžiančių pasinaudoti tvaraus valstybės finansų valdymo suteiktomis galimybėmis.
„Parakas yra laikomas sausas. Jis yra laikomas tokioms situacijoms, kai valstybei sunku, kai yra išoriniai šokai“, – tikino jis.
Kaip pažymi BFK pirmininkas palankias skolinimosi sąlygas ir A+ siekiantį šalies kredito reitingą lėmė atsakinga ankstesnių Vyriausybių finansų politika, o šiuo metu susiklosčiusi situacija reikalauja, kad valstybė padėtų visiems piliečiams.
„Jeigu reikės papildomo milijardo eurų, mes jį pasiskolinsime. Tai tikrai ne problema“, – pabrėžė M. Majauskas.
Majauskas: verslą taip pat reikia remti
Pagalbos dėl rekordiškai išaugusių energijos sąskaitų prašant ir verslui, M. Majauskas laikosi pozicijos, kad valstybės biudžeto lėšomis reikėtų remti stambias šalies įmones, pavyzdžiui, tas, kurios veikia Lietuvos regionuose, sukuria daug darbo vietų.
„Manau, kad kalbame apie energetinį karą, kuris turi sisteminį poveikį Lietuvos ekonomikai. Jei iš esmės neišgelbėsime kelių didžiausių, gali būti taip, kad jos užsidarys ir nebeatsidarys karui pasibaigus. Tam tikri mechanizmai turi būti diegiami, kad jie gelbėtų įmones – ar tai per lengvatines paskolas, ar per kitus sprendimus, kurie padėtų išgyventi šį laikotarpį. Tas turėtų būti daroma“, – teigė M. Majauskas.
BFK pirmininkas tikino manantis, kad Vyriausybė prasidėjus Seimo rudens sesijai parlamentui turėtų pristatyti tam tikras naujas pagalbos verslui priemones.
„Reikia sprendimų ir šiandien, reikia jų ir ateičiai. Mano supratimu, rudenį ir turėtų būti pristatytas Vyriausybės paketas, kuris numatys tam tikras paskolas verslui, kuris susiduria su sunkumais“, – svarstė M. Majauskas, pridūręs, jog visų pirma svarbu užtikrinti, kad energijos kainos verslui būtų stabilios.
„Čia, sakyčiau, vienas svarbiausių momentų verslui yra ne kiek pačios kainos nustatymas, bet kiek stabilumas – kad verslas galėtų žinoti, kokia kaina bus, galėtų atitinkamai planuoti savo išlaidas ir investicijas“, – sakė politikas.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė toliau pabrėžia, jog siekiui amortizuoti energetinių išteklių kainų brangimo padarinius, veikiausiai reikės skirti maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto lėšų. Tačiau, prieš pirmadienį planuojamą susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ministrė pirmininkė kol kas sakė negalinti patiksinti, kokių konkrečių priemonių ketinama imtis.
Anot Vyriausybės vadovės, konkrečių detalių dėl pagalbos priemonių, skirtų energetikos kainų šoko amortizavimui, kol kas viešai atskleisti nėra įmanoma, kadangi dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.
Reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh. Tam, kaip praėjusią savaitę teigė I. Šimonytė, reikėtų apie 0,5–1 mlrd. eurų.
