„Racionalus pasiūlymas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione. Tuo tikslu galima papildyti biudžeto įstatymą sudarant galimybė Vyriausybei, esant reikalui, valstybės vardu papildomai skolintis ir didint krašto apsaugos finansavimą“, – Eltai teigė M. Majauskas.
Politikas aiškino, kad krizės sąlygomis reikia atrišti rankas Vyriausybei reaguoti greitai ir tinkamai pasirūpinti krašto apsaugos finansavimu.
„Prezidentas galėtų aptarti šiuos klausimus su Vyriausybės vadove ir, esant sutarimui, mes atitinkamai pakoreguotume biudžeto įstatymą“, – sakė BFK pirmininkas.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.
Jis sako, kad prieš patvirtinant 2023 m. biudžetą reikėtų įvertinti geopolitines aplinkybes, kurias sukėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Vyriausybei numačius, kad kitų metų biudžete asignavimai krašto apsaugai sieks 2,52 proc. BVP, G. Nausėda mini Lietuvai kaimyninių valstybių, nusprendusių gynybai skirti daugiau lėšų, pavyzdžius.
Šalies vadovas pažymėjo, kad jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.
