Jo nuomone, griežto Vakarų atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą padarinius rusai jau patiria, o infliacija šioje šalyje šiemet gali viršyti 50 proc.
„Tikrai Rusijos gyventojai jau jaučia ir, žiūrint į savaitinės infliacijos rodiklius, labai panašu, kad Rusijoje (infliacija) šiemet gali viršyti ir 50 proc., net nekalbant apie tai, kad yra ir bus daugelio prekių trūkumas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė N. Mačiulis.
„Lyginti sankcijų poveikį Rusijai ir Europai bei visam likusiam pasauliui net nėra prasmės. Aišku, kad didžioji našta ir skausmas atitenka agresoriui, puolančiam Ukrainą“, – pabrėžė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, Europos valstybės neturėtų nerimauti dėl galimos dar augsiančios infliacijos, esą žemynas yra turtingas, tad priemonių kainų kilimui suvaldyti yra.
„Europos Centrinis Bankas gali toliau vykdyti skatinančią politiką, valstybės gali šiek tiek padidinti biudžeto deficitus, kompensuoti nuostolius labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms“, – galimus veiksmus vardija ekspertas.
N. Mačiulis sutiko, kad naftos ir dujų kainos liks aukštos ir gali dar labiau kilti, vis tik alternatyvų kuo pakeisti rusiškų išteklių importą yra – daugiau naftos galėtų tiekti kitos naftą eksportuojančių valstybių sąjungos OPEC+ narės, kurios bent jau kol kas nusprendė nereaguoti į karą Ukrainoje bei nedidinti naftos tiekimo pajėgumų.
„OPEC+ teoriškai galėtų net 4 mln. barelių padidinti naftos paklausą ir beveik visiškai kompensuoti Rusijos eksportuojamą naftą“, – nurodė ekonomistas, kartu pridūręs, kad Rusija pasauliui kiekvieną dieną eksportuoja apie 5 mln. barelių naftos.
„Galimybių pasaulyje yra, ir aš tikiu, kad pasaulis perskirstys tuos resursus ir užpildys trūkumus“, – viliasi N. Mačiulis, pabrėžęs, kad griežtų sankcijų įtaka pačiai Europai yra nepalyginamai mažesnė nei Rusijos sukelto karo savo vakarinėje kaimynėje.
„Čia yra labai maža kaina, labai maža ekonominė našta, lyginant su tuo, ką Rusija gali padaryti Ukrainai ir kitoms pasaulio valstybėms“, – pažymėjo ekonomistas.
ELTA primena, kad, reaguojant į jau aštuntą dieną besitęsiančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.
Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas bankų turtas ES.
Be to, šeštadienį nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungiami septyni rusiški bankai.
Įšaldytas ir rusų oligarchų bei asmenų iš V. Putino aplinkos turtas, apribota jų kelionių laisvė. Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa“ banko vadovas Michailas Fridmanas, taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.
Pritaikius ekonomines sankcijas, iki rekordinių žemumų nusirito Rusijos rublis.
