Pagrindinė problema – infliacija
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad šių metų pasaulio ekonomikos augimas mažinamas iki 2,7 proc.
„Tai nėra stagnacija, bet maždaug dvigubai lėtesnis augimas lyginant su 2021 m., kai ekonomika sparčiai atsigavo po pandemijos“, – kalbėjo jis.
Anot jo, pagrindinė ekonominė problema – ne per lėtas augimas, ne stagnacija ar nuosmukis, o infliacija. Ji Vakarų šalyse per pastaruosius dešimtmečius – aukščiausiame lygyje, o Lietuvoje aukščiausiame lygyje per pastarąjį ketvirtį amžiaus nuo 1998-ųjų.
Rusija grįš į 2006-uosius
Kaip pastebi N. Mačiulis, pagrindinė neigiama, tačiau trumpalaikė pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikoms – tai brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos. Tačiau ekonominės pasekmės pačiai Rusijai bus gerokai liūdnesnės. Ekonomisto vertinimu, dėl karo Ukrainoje Rusija nubloškia savo ekonomiką į 2006 metus.
„Prognozuojama, kad šiemet jos ekonomika susitrauks 14 proc. ir grįš į tą lygį, kai buvo 2006 metų pabaigoje“, – pažymi jis.
„Kodėl tai nėra labai didelė įtaka pasaulio ekonomikai: Rusijos BVP nesiekia 3 proc. pasaulio BVP. Šiemet tas svoris dar labiau sumažės ir nukris į žemiausią lygį per pastaruosius tris dešimtmečius. Jos ekonomikos svoris pasaulio ekonomikoje mažėja“, – aiškina ekonomistas.
Rusijos gyventojai tai labai gerai jaučia. Realus vartojimas nebeauga nuo 2014 metų, Krymo aneksijos. Dėl rublio nuvertėjimo ir kitų priežasčių Rusijos gyventojų perkamoji galia įšalusi ir jų vartojimo galimybės – sustojusios. Žinoma, šiemet šios galimybės dar labiau kris ir nukris į dar gūdesnius laikus ne tik dėl sumažėjusios perkamosios galios, bet ir todėl, kad daugybė Vakaruose gaminamų prekių bus tiesiog nebeprieinamos, bus jų trūkumas.
Daugybė paslaugų, prie kurių priprato Rusijos gyventojai, tokios kaip galimybės keliauti po Europą taip pat tampa nebeprieinamos Rusijos gyventojams“, – dėsto jis.
Lietuvos ekonomika nuosmukio išvengs
„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 1,7 proc., o kitais metais tikisi 2,5 proc. sieksiančio BVP augimo. Tai yra, atitinkamai, 1,5 ir 0,8 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.
„Turime pripažinti, kad buvo galima tikėtis ir Lietuvos stagnacijos, nes yra daug šoko šaltinių, bet viena iš priežasčių, kuri šiemet leis matyti BVP augimą – Vyriausybės priimtas 2,26 mlrd. eurų planas amortizuoja daugelį neigiamų pasekmių, ypač susijusių su Lietuvos vartotojų perkamosios galios mažėjimu, kompensuoja dalį galimai mažėsiančių privataus sektoriaus investicijų. Visa tai tikėtina padės išvengti ir recesijos, ir stagnacijos“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas pažymėjo, kad eksportas stoja ne tik į karo paliestas šalis, bet ir į Kiniją.
„Prarasime Rusijos, Baltarusijos ir iš dalies Ukrainos eksporto rinkas. Matome, kad pastaruosius tris mėnesius beveik nieko neeksportuojama ir į Kiniją, nors ir praeityje tas eksportas nebuvo didelis: jei per mėnesį siekdavo apie 40 mln. eurų, dabar sumažėjęs beveik iki nulio. Tai reiškia, kad Kinija vis dar taiko paslėptas sankcijas Lietuvai ir nepriima tiesiogiai lietuviškos produkcijos. Kai kuriais atvejais per kaimynines šalis ji pasiekia Kinijos rinką“, – dėsto ekonomistas.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių pagrindinė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7 proc., tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9 proc.
„Vasario mėn. ji buvo per 14 proc., kovo mėnesį pakilo per 15 proc. Mes padidinome vidutinės metinės infliacijos prognozę – kainos bus 10,7 proc. didesnės. Tai – didelė infliacija, bet geroji žinia, kad prognozuojame jos spartų mažėjimą jau antrą šių metų pusmetį, nukris žemiau 10 proc. Jos pikas yra arti, tikėtina, kad bus pasiektas kovo-balandžio mėnesiais. Kitais metais prognozuojame jau tik 2,9 proc. infliaciją“, – dėsto N. Mačiulis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau gyventojai vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, neblėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.
Anot jo, karo pabėgėliai iš Ukrainos padeda Lietuvai užimdami laisvas darbo vietas ir sprendžia darbuotojų trūkumo problemą.
„Prognozuojame, kad apie 15 tūkst. ukrainiečių sėkmingai įsidarbins Lietuvoje, daugiausia – maitinimo, apgyvendinimo paslaugų sektoriuje.
Šioje situacijoje laimi visi. Tikiuosi niekas nedrįs sakyti, kad tai dėl kažkokių priežasčių blogai Lietuvai, nes tie žmonės tikrai iš nieko neatima darbo vietų. Turėjome rekordiškai daug laisvų darbo vietų, kurių niekas nenorėjo užimti. Tai čia tikrai sveikas postūmis darbo rinkoje“, – pabrėžia jis.
N. Mačiulis prognozuoja, kad Lietuvoje darbo užmokestis toliau sparčiai augs – apie 8,5 proc. šiemet. Tai susiję ir su MMA didėjimu, ir su pagrįstais darbuotojų lūkesčiais, kad jų algos neįšals ir bent kažkiek kompensuos infliaciją.
„Būtų sunku teigti, kad Lietuvoje darbuotojai – skriaudžiami, gauna netinkamus atlyginimus, nes atlyginimų dalis BVP struktūroje pasiekė 50 proc. Tai – didesnė nei Švedijoje, Suomijoje nei ES vidurkis. Išaugusi darbuotojų derybinė galia lemia tai, kad didžioji dalis BVP pyrago ir atitenka darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, o ne kapitalo savininkams“, – atkreipia dėmesį jis.
Būtent todėl, anot jo, daugelis įmonių daugelyje sektorių nebeturi galimybių darbo sąnaudų neperkelti galutinėms kainoms.
Palūkanų normos didės
„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad perkaistančią JAV ekonomiką centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Skaičiuojama, kad po metų jos turėtų siekti net 2,75 procento, ir tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 2008 metų.
„Nedarbo lygis JAV toliau mažėja, atlyginimų augimas įsibėgėjo, darbuotojų trūkumo problema išlieka opi, o infliacija pakilo į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius. Dalis šios infliacijos yra susijusi su vėluojančiu centrinio banko sprendimu normalizuoti pinigų politiką. Siekis prislopinti kainų augimą nesustabdant ekonomikos augimo bus nelengva užduotis, ir praeityje tai yra retai pavykę“, − teigia N. Mačiulis.
Europos Centrinis Bankas taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad čia entuziazmo ir galimybių bus daug mažiau. Manoma, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik du kartus, iki nulio, ir ten sustos.
„Pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė, tai yra, daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža. Šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad Euribor norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti vieną procentą. Vis tik šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
