aA
Praėjus 10 metų po krizės, imama svarstyti, ar istorija linkusi pasikartoti. Nors šiuo metu pasaulio ekonomika stabili, ženklų, jog viskas gali sugriūti tarsi kortų namelis – ne vienas. Su viena iš rizikų susiduria ir Lietuva.
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prisiminė, kad pirmoji didžiulė krizė ištiko 1998 metų rugpjūtį. Tuomet nuvilnijo Azijos finansų krizė, Rusijos rublio devalvacija ir valstybės nemokumas.

„Tai buvo lygiai prieš 20 metų ir viena pagrindinių priežasčių – perteklinis skolinimasis, skolinimasis užsienio valiuta ir dideli lūkesčiai. 2008 metų rugsėjis, lygiai prieš dešimt metų pasaulinės finansų krizės pikas: „Leihman Brother“ bankrotas. To priežastis irgi perteklinis skolinimasis daugelyje pasaulio regionų“, – kalbėjo ekonomistas.

Tad jis kelia klausimą, ar gali kas dešimtmetį kartotis krizė? N. Mačiulio teigimu, nors pasaulio skola šiuo metu dar didesnė, savaime tai nėra problema.

„Ilgalaikės ir trumpalaikės palūkanos niekada nebuvo tokios žemos. Tai buvo atsakas į finansų krizę, padėjo pakilti ekonomikai. Tačiau žemesnio kredito reitingo įmonės bei besivystančios vyriausybės skolinosi efektyviai, maitinosi jomis ir negalvojo, kas bus, kai jos pradės didėti. Skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis dar didesnis nei 2008 metais“, – sako N. Mačiulis.

Didelė skola gali tapti problema, jei sutriks finansinis prieinamumas, kils karas ar geopolitinis konfliktas, kuris galėtų neigiamai paveikti lūkesčius, sako ekonomistas. Taip pat įtakos turėtų energijos ar kitų žaliavų kainų šuolis, ekonominės politikos klaidos.

Penkios didžiausios rizikos ekonomikai

Ekonomistas išskiria penkias didžiausias rizikas dabartinei ekonomikai. Pirmoji – skolinimosi kaina ir finansų rinka. Mat ne viena šalis pasinaudojo pigių pinigų era, skolinosi ir padidino savo įsipareigojimus. O didžioji dalis finansinių įsipareigojimų yra JAV doleriais. JAV šiuo metu turi didelį biudžeto deficitą ir centriniui bankui įkaitusią ekonomiką tenka gesinti didinant palūkanų normas. Tai paveiks ir besivystančias rinkas.

Antra viena didžiausių rizikų – neišmintinga, kvaila ekonominė politika. Pavyzdžiui, prekybos karai.

„Prekybos apribojimas turės neigiamų pasekmių viso pasaulio ekonomikos augimui. Tarptautinė prekyba yra vienas pagrindinių veiksnių BVP augimui. (...) Kol kas JAV apmokestino tik apie 4 proc. importo, kiekviena valstybė atsakė tuo pačiu. Tai buvo netikėta JAV, nes manė, kad nė viena pasaulio valstybė neišdrįstų kovoti su JAV ir apmokestinti prekes“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Be to, jis pastebi, kad Rusija ir Kinija siekia galios centrą persverti į savo pusę. Štai šiandien prasideda „Vostok 2018”, didžiausios karinės pratybos rytų Sibire, kur 3 tūkstančiai Rusijos kareivių kartu su Kinijos ir Mongolijos karinėmis pajėgomis praktikuosis.

„Tai parodomasis spektaklis, labiausiai nukreiptas JAV akims, kad Rusija kentėdama nuo sankcijų, o Kinija nuo prekybos karų, gali tam tikra prasme sugulti į vieną lovą. O taip pat prasideda ir Rytų ekonomikos forumas. Labai stiprus signalas, kad šios dvi valstybės geopolitinės galios ašį nori pakreipti į kitą regioną. Sunkus prognozuoti, kaip reaguos JAV, ar ignoruos tai“, – paaiškino N. Mačiulis.

Trečioji didelė rizika – perkaitusios arba persiskolinusios besivystančios ekonomikos, kurios gali užkrėsti kitas šalis. Vieną opiausių problemų turi Turkija, nes Turkijos užsienio skola 5 kartus didesnė nei rezervai. N. Mačiulio teigimu, Turkijos problemos gali išplisti į kitus besivystančius regionus.

Ekonomistas taip pat pastebi, kad Italija gali tapti kita Graikija – šalis per 20 metų nė kiek nepajudėjo į priekį. Šiuo metu valdžioje populistinės partijos, o taip pat būtent Ispanijos ir Italijos bankai yra daugiausia paskolinę Turkijos įmonėms. Tad jei Turkijoje prasidėtų finansų krizė, pirmiausia ji nusiristų į Italiją. Trečia problema Italijai – galimi JAV muitai automobilių pramonei.

„Italija, jei atsidurs ant didelės krizės slenksčio, tos problemos greitai nuvilnys per visą Europą“, – sako N. Mačiulis.

N. Mačiulis perspėja, kad įsiplieskus prekybos karams, poveikį pajaustų ir Lietuva, nes yra atviriausia ekonomika Europos Sąjungoje, labiausiai priklausoma nuo eksporto ir importo.

Ekonomisto teigimu, ketvirtoji rizika – skolinimosi politikos pokyčiai. Žemų palūkanų era po truputį baigiasi, Europos Sąjunga ruošiasi nutraukti aktyvią skolinimo politiką, tačiau palūkanų norma turėtų kilti tik iš lėto.

Penktoji rizika, pasak N. Mačiulio, klimato kaita.

„Jei pažiūrėtume į paskutinių metų ne tik vidutinę temperatūrą, bet ir kokio pobūdžio kataklizminiai įvykai vyksta visame pasaulyje: gaisrai Graikijoje ir Švedijoje, įvairios audros, uraganai“, – nurodė
ekonomistas.

„Tos visos rizikos akivaizdžios, nebūtinai jos realizuosis, nebūtinai šiais metais“, – pridėjo N. Mačiulis

Rizika Lietuvoje – per smarkiai augantys atlyginimai

Nuo 2007 metų aukščiausiame lygyje yra Lietuvos gyventojų ir įmonių pasitikėjimo rodiklis. Tad krizės lietuviai nė nejaučia. „Swedbank“ ekonomistai dar šių metų rugpjūtį padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,6 procento. Visgi vėliau tikimasi lėtesnio ekonomikos augimo. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2019 ir 2020 metais augs atitinkamai, 2,5 proc. ir 2,0 procentais.

„Tas sulėtėjimas būtų teigiamas scenarijus, nes dabartinis augimas yra virš potencialo, dar spartesnis atlyginimų augimas sumažintų konkurencingumą iš šono ir turėtų neigiamų pasekmių. Ekonomikos augimo sulėtėjimas reiškia, kad grįžtume prie ilgalaikio stabilaus augimo“, – sako ekonomistas.

Pernai Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias kainų augimas visoje Europos Sąjungoje, o pagrindinė to priežastis – didesni akcizai alkoholiui.

„Apie tai daug kalbėjome ir iš tiesų, kai akcizų efektas dingo, infliacija sumažėjo iki 2 proc. ir tai rodo, kad perkaitimo nėra. Infliacija turėtų būti didesnė, kai vidutinis darbo užmokestis auga 10,5 proc.“, – sako N. Mačiulis.

Dėl to jis stebisi politikų dėmesiu kainoms ir ryžtu kovoti prieš jas, mat 2 proc. infliacija, turint omeny tokį atlyginimų augimą, yra labai sveika.

„Pavieniuose sektoriuose gali rasti problemų, bet teiginys, kad Lietuvos kainų augimas nepagrįstas, yra keistas“, – tvirtina jis.

Ekonomistas taip pat nepastebi perkaitimo būsto rinkoje. Gyventojų pajamos ir butų kainų augimas eina koja kojon. Paskolų portfelio augimas tiek įmonių, tiek gyventojų siekia 7,5 proc., o tai yra sveikas kreditavimo augimas: nei slopinantis, nei perkaitinantis ekonomiką.

Pasak N. Mačiulio vienintelis perkaitimo požymis – spartėjantis atlyginimų augimas. Mat atlyginimai auga netoli 11 proc., o produktyvumas tik apie 4 proc.

„BVP sulėtėjimas leistų neperkaitinti ekonomikos, lūkesčius sumažintų. Be to, vidutinis darbo užmokestis 10 proc. nėra tiek, kiek padidėjo kišenėse, nes tai yra darbo užmokesčio skaidrėjimas. Tai yra, anksčiau šie pinigai eidavo į kišenę, o dabar į sąskaitą. Tikrasis darbo užmokesčio augimas yra apie 8 proc.“, – sako ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas kitais metais sulėtės iki 7 proc. ir dar labiau atvės 2020 metais – iki 4 proc.

Taip pat prognozuojama, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet imigracija išaugs 80 proc. ir viršys 36 tūkst. gyventojų. Emigracija šiemet turėtų būti 17 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, o apskritai dėl migracijos Lietuva šiemet praras mažiau nei 3 tūkstančius gyventojų. Tačiau nors imigracija ir didėja, pasak ekonomisto, tai dar nereiškia, kad Lietuva susitvarkė su demografine krize. Vis dar fiksuojamas mažas gimstamumas, gyventojų senėjimas.

„Lietuvoje įžvelgti problemų daug sudėtingiau nei užsienyje“, – visgi savo įžvalgas užbaigia N. Mačiulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pensijų kaupimas: į kokias šalis lygiuojamės?

Daugelio dirbančių gyventojų kitąmet laukia svarbūs pokyčiai, ypač jaunesnio amžiaus...

Seimas nusiteikęs didinti alkoholio akcizą (15)

Nuo kitų metų pavasario turėtų brangti stiprūs alkoholiniai gėrimai, nes Seimas linksta didinti...

Oficialu: „Moody's“ kitąmet Vilniuje atidarys savo biurą (3)

Tarptautinė kapitalo rinkų bendrovė „Moody's Corporation“, teikianti kredito reitingų, rinkos...

Seimas ėmėsi turtingiesiems naudingų mokesčių pataisų: taikys 20 proc. GPM (74)

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad būtų padidintas kai kurių...

Seimas apsisprendė: į vaikų švietimą investuojantys tėvai lengvatos negaus (21)

Tėvai, investuojantys į neformalų vaikų švietimą, negaus gyventojų pajamų mokesčio (GPM)...

Top naujienos

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (67)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (155)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (13)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (12)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

DELFI Diena. Po vaikų paėmimo skandalų netyla diskusijos — pokalbis su Šakaliene ir Puidoku (22)

Įkaitusi atmosfera po vaikų atėmimų skandalų neslūgsta. Kaip taisyti dabartinį vaiko teisių...

Kelios gudrybės, kurios padės neapsigauti perkant Kalėdų eglutę

Vienas iš kalėdinių rūpesčių – eglutės paieškos. Kol vieni ieško pernykštės plastikinės...

Policijos įspėjimus prieš mitingą Lietuvoje gavo ne vienas žmogus: pasijutau kaip tikras banditas (749)

Varėnoje dirbantis mokytojas Egidijus Nasevičius pasijuto didžiuliu nusikaltėliu, kai į jo duris...

Landsbergis tikisi viešo Skvernelio paneigimo: įtaria, kad dėl biudžeto bus palaikytos Puidoko pataisos (154)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) pirmininkas ir partijos...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (197)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

Theresa May atšaukia antradienį turėjusį vykti lemiamą balsavimą dėl „Brexit“ parlamente atnaujinta 15.15 (23)

Theresa May pirmadienį atšaukė kitą dieną parlamente turėjusį vykti balsavimą dėl pritarimo...