Ekonomistas sakė, kad šalies vadovė ne veltui savo metiniame pranešime akcentavo, jog jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms - aukštas, be to, neseniai Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
„Žiūrint į ekonominius valstybės vystymosi rodiklius yra sunku paneigti progresą ir sunku nesidžiaugti tuo keliu, kuriuo dabar eina Lietuvos ekonomika“, - sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, prezidentės pranešime ir nereikėtų tikėtis daug dėmesio ekonominiams aspektams - Lietuvoje tai nėra prezidento, bet Vyriausybės ir Seimo funkcija.
N. Mačiulis atkreipė dėmesį į prezidentės pranešime minėtą faktą, kad jos vadovaujama Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, gali kilti daug diskusijų, ar tai šiuo metu yra optimalus tikslas Lietuvai.
„Tai yra daugiau, nei reikalauja NATO, ir tai priimama kaip vienareikšmė vertybė, kuri neturi alternatyviųjų kaštų. Tačiau toks sprendimas tikrai turi alternatyviuosius kaštus. Finansavimo padidinimas krašto apsaugai reiškia, kad arba kur nors kitur finansavimas sumažės - infrastruktūros vystymui, švietimui, sveikatos apsaugai ar kitose srityse, arba turės didėti mokesčiai ir perskirstymas per nacionalinį biudžetą“, - komentavo N. Mačiulis.
Ekonomistas pasidalijo idėja, kad didinant nacionalinį saugumą tvaresnis sprendimas būtų didesnį finansavimą skirti švietimui, nes labiau išsilavinusi visuomenė yra atsparesnė propagandai, sukuria didesnį BVP, kas ilguoju periodu užtikrina ir didesnes galimas išlaidas krašto apsaugai.
„Dėl to šio sprendimo nevadinčiau pergale, nes tai nemažus alternatyviuosius kaštus turintis sprendimas“, - teigė ekonomistas.
Antras dalykas, kurį išskyrė N. Mačiulis, tai, kad prezidentė esą ne visai objektyviai įvardijo priemones, kuriomis ši Vyriausybė kovoja prieš šešėlinę ekonomiką.
Metiniame pranešime šalies vadovė sakė, kad „juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose. Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą“.
„Gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų ribojimo, su šešėliu kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų“, - kalbėjo prezidentė.
„Įvardyta tik čekių loterija, nors tai turbūt smulkiausia ir viena mažiausiai reikšmingų vykdomų priemonių, yra daugybė kitų priemonių, kurias vykdo ir „Sodra“, ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Statistika vis dėlto rodo, kad kova su šešėline ekonomika yra labai sėkminga“, - sakė N. Mačiulis.
Antradienį Seime prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą. Tai - jau devintas D. Grybauskaitės metinis pranešimas, antrajai šalies vadovės kadencijai einant į pabaigą.
D. Grybauskaitė kitais metais dar skaitys dešimtąjį metinį pranešimą, o Prezidento rinkimai Lietuvoje numatomi 2019 metų gegužę.
Rūta Grigolytė (ELTA)
